Dusios ežero krantas iš Metelių regioninio parko pusės pastaruoju metu atrodo gana prastai, jį dengia dėl neaiškių priežasčių susidarę dumbliai. Pasak Metelių regioninio parko direktoriaus Ramūno Krugelio, šiuo metu yra atliekami ežero vandens ir susidariusių dumblių tyrimai, bet dėl tyrimui naudojamos technologijos ir rezultatų tikslumo atsakymai paaiškės tik po savaitės. Tada bus galima tiksliai nustatyti, kaip teršalai pateko į ežerą, ir ieškoti konkretesnių sprendimų.
Prieš kelerius metus šie dumbliai ežere vešėdavo apie savaitę, vėliau jau kelias savaites, o šiemet procesas matomas jau beveik du mėnesius, – R.Krugelis
Jis teigė, kad ežeras atrodo šitaip dėl dumblių, kurie minta ir dauginasi esant labai dideliam kiekiui maistinių medžiagų ir tinkamai oro temperatūrai. Pasak jo, maistinės medžiagos, kurios paskatino dumblių plitimą, – žmonių veiklos padarinys.
Pasak R.Krugelio, kadangi šalia yra vos kelios sodybos ir nedideli poilsio kompleksai, tarša iš ten labai mažai tikėtina, o stambių ūkininkų, kurie laukus tręšia mėšlu, – aplink gana nemažai, tad labiausiai tikėtina, kad dėl susidariusios „plutos“ kalti būtent jie.
R.Krugelis tikino, kad panašus dumblių augimo procesas ežere pastebimas jau ne pirmus metus iš eilės, bet kasmet vis intensyvesnis. „Prieš kelerius metus šie dumbliai ežere vešėdavo apie savaitę, vėliau jau kelias savaites, o šiemet procesas matomas jau beveik du mėnesius, tik jo paplitimas priklauso nuo oro sąlygų“.
Pasak jo, ežeras atrodo ypač prastai dėl to, kad oro sąlygos buvo labai tinkamos dumbliams daugintis – šilta. Lietui lyjant dumbliai būna tarsi „nuskandinami“, tačiau su lietumi atkeliauja ir nauja teršalų „banga“, tad orui pagerėjus, dumblių ir vėl daugėja.
Yra įvairių būdų, kaip užkirsti kelią trąšoms patekti į ežerą, pavyzdžiui, įrengti dirbtines pelkes, – teigė R.Krugelis.
Jis teigė, kad jeigu procesai, kurie skatina šių dumblių augimą, nesiliaus, o toliau intensyvės, galiausiai ežeras ims pelkėti, bus pakenkta ežero biologinei įvairovei, kai kurie vandens gyviai, kuriems reikia daugiau deguonies, gali pradėti gaišti.
Pasak jo, jeigu pasitvirtins, kad visa tai susidarė dėl ūkinės veiklos, ūkininkams gresia baudos ir bus reikalingi pokyčiai. „Yra įvairių būdų, kaip užkirsti kelią trąšoms patekti į ežerą, pavyzdžiui, įrengti dirbtines pelkes“, – teigė R.Krugelis.
Jeigu procesai nustotų intensyvėti, ežeras išsivalytų savaime, o papildomų priemonių išvalymui pagreitinti nelabai yra, tačiau net jeigu ežerą teršiančius procesus sustabdyti pavyktų jau dabar, gali būti, kad bent jau minimalūs padariniai ežere vis tiek bus jaučiami dar 5-10 metų.
Poilsiautojams – blogos žinios
R.Krugelis teigė, kad maudytis poilsiautojų pamėgtame ežere nerekomenduotina, tačiau kai kurie vis tiek rizikuoja. Nors nėra žinoma, ar maudymasis Dusioje yra pavojingas, tačiau yra alergiškų žmonių, kuriuos po maudynių Dusioje išberia, tačiau kiti maudosi ir jokiais negalavimais ar sutrikimais nesiskundžia.
Pasak jo, ežere visiškai saugu maudytis bus tik tada, kai vanduo išsivalys. O švaraus ir skaidraus vandens galima tikėtis tik orui atvėsus ir vandens temperatūrai nukritus, bet tada tikriausiai ir norinčių maudytis nebebus.
