Į 15min besikreipęs skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasiūlė pasidomėti, kodėl buvusio Seimo nario Kęstučio Skamarako valdomas dvaras yra neprižiūrimas ir net griaunamas.
„Dvarą griauna rankomis, ardo senovines plytas, sąramas, duris ir kitas dvaro pastato dalis. Dvaro savininkas – garsus asmuo. Labiausiai neramina tai, kad išskirtinės architektūros pastatas, minimas dar 1672 m., yra pasmerktas visiškai žūčiai. Tai istorinio kultūros paveldo naikinimas XXI amžiuje“, – tikino skaitytojas.
67-erių Kęstutis Skamarakas valdo du dvarus, pripažintus valstybės saugomais objektais. Tiesa jų būklė skiriasi. Ir skiriasi dėl to, kad Skaraitiškės dvaras stovi šalia K.Skamarako namo, tad yra saugomas vaizdo stebėjimo kamerų. O štai už 30 kilometrų esančiame apleistame Burbiškių dvare karaliauja tik benamiai, pašvęsti užsimanęs jaunimas ir vagys.
Skaraitiškės dvaras – patenkinamos būklės
Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės Vaidos Lastakauskaitės, Skaraitiškės kaime Raseinių rajone esantys Skaraitiškės dvaro sodybos fragmentų rūmai, kuriuos K.Skamarakas įsigijo dar 1995 m., Kultūros vertybių registre įregistruoti 1996 m. pabaigoje. 2005 m. jie pripažinti valstybės saugomu objektu. Dvaro vertingosios savybės nustatytos ir teritorijos ribos apibrėžtos 2017 m.
„Priešingai, nei teigia skaitytojas, savivaldybės administracijos specialistas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, reaguodamas į pranešimą, balandžio 7 dieną nuvyko į Skaraitiškės kaimą apžiūrėti kultūros paveldo. Dalyvaujant privačios teritorijos savininkui buvo patikrintas kultūros paveldo statinys, jo teritorija, tačiau, kaip teigia skaitytojas, jokių griovimo, ardymo rankomis Skaraitiškės dvaro sodybos rūmų teritorijoje nefiksuota.
Teritorija stebima vaizdo kameromis, rūmų pagrindinis įėjimas rakinamas, dalis statinio angų užsandarinta. Taip, yra žinoma, kad statinys yra nenaudojamas, tačiau atlikti tyrimai, įrengtos apsaugos techninės priemonės ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai, aplinka tvarkoma, vizualinių taršos šaltinių nefiksuota. Fizinė pastato būklė – patenkinama“, – patikino V.Lastakauskaitė.
Pasak jos, administracijos specialistas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus apžiūri kiekvieną valstybės saugomą objektą ir fiksuoja jo būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Kultūros paveldo departamentui (KPD).
„2019 m. liepos 5 d. fiksavimo metu nustatytas kultūros paveldo būklės kitimas, vizualiai įvertinta objekto būklė po pastarojo tikrinimo nepakito“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Skaraitiškės dvaro būklę šių metų balandžio pradžioje tikrino ir KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė. Ji taip pat neaptiko pastato niokojimo apraiškų: niekas plytų neardo, dvaras negyvenamas, bet sandariai uždarytas, šalia dvaro – gyvenamasis K.Skamarako namas, įrengtos kameros, už tvoros – šunys.
KPD sutinka, kad K.Skamarakas dvaro neremontuoja, bet tokių atvejų Lietuvoje yra daug. Svarbu, anot paveldosaugininkų, kad nebūtų dėl nepriežiūros pastatas gadinamas, kad jam nekiltų grėsmė.
Surašė dvaro savininkui reikalavimą
Kiek kitokia situacija yra su Burbiškių kaime Raseinių rajone esančiu, 1999 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytu, 2005 m. saugomu valstybės objektu pripažintu Burbiškių dvaru.
Pasak KPD Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės A.Naureckaitės, šių metų kovo 9 d. patikrinus Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmus, užfiksuotos atviros durų ir langų angos, pastato viduje ardomos sienos, išardytos medinės perdangos ir grindys, kiauras stogas, drėgmės paveiktos plytų mūro sienos, aptrupėjusios plytos. Todėl KPD Kauno skyrius surašė dvaro savininkui reikalavimą, kad iki gegužės 1 d. jis užsandarintų atviras rūmų langų ir durų angas, surinktų nuo pastato pamatų lentas ir pašalintų želdynus, pastatą aptvertų laikina STOP juosta, įrengtų įspėjamuosius ženklus.
Taip pat pasiūlyta atlikti pastato konstrukcijų ekspertinį įvertinimą, kuris reikalingas siekiant priimti sprendimus dėl tolimesnio kultūros paveldo išsaugojimo.
„Nurodytu terminu neįvykdžius reikalavimų, Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalies (505 straipsnio 1 dalies) nustatyta tvarka bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje esant ekstremaliai situacijai, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas atidedamas“, – informavo KPD atstovė.
Taip pat KPD Kauno skyrius kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę, kad ši patikrintų, kaip vykdoma Burbiškių dvaro sodybos fragmentų rūmų naudojimo priežiūra. Kovo 19 d. savivaldybė informavo KPD Kauno skyrių, kad dvaro rūmų valdytojui surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nustatyti reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus ir pasirūpinti tinkama statinio apsauga. Pastarasis dvaro patikrinimas buvo atliktas 2018 m. vasarį.
K.Skamarakas: „Man ir pačiam skauda širdį“
Su 15min žurnaliste 2000-2004 m. kadencijos Seimo narys K.Skamarakas kalbėjo itin maloniai. Raseinių rajono meru jis prisipažino spėjęs pabūti tik 9 mėnesius. Tuomet oponentai liepė nesikišti į administracijos reikalus ir jį pašalino. Vėliau Naujosios sąjungos partijai priklausęs K.Skamarakas pasitraukė iš politikos, šiuo metu jis valdo įmonę „Dumbulė“, nors praeityje buvo įkūręs ir daugiau bendrovių. Skundą žiniasklaidai dėl apleistų dvarų jis pavadino „politikierių žaidimais“, tiesa, pripažino, kad dėl Burbiškių dvaro situacijos jam ir pačiam skauda širdį.
„Su Burbiškių dvaru sunkoka situacija, nes ten negyvenu, gal keletą kartų per mėnesį nuvažiuoju. Viešpatie, kiek ten visko Burbiškėse buvo pritverta, ir kamerų sustatyta. Plėšdavo. Matyt, toks biznis buvo. Kartą, gal prieš pusantrų metų, pasislėpę dilgėlėse laukėm. Atvyko toks diedukas, apsižiūrėjo, ėmė kalti ir ardyti. Atlekiam, nespėjo kojos už kamino užkišti, pamatėm. Šoko iš trečio aukšto, kažkas lūžo, bet pabėgo. Tuomet, manau, ardė specialiai užsakytas asmuo: gal kas statė ką ir reikėjo senovinių plytų. Devynias plytas sudaužo, o vieną išima gerą. Barbarai.
Ardydavo dažnai. Iki tol atvažiuodavom, rasdavom tik įrankius, – situaciją nupasakojo K.Skamarakas, pripažinęs, kad ne kartą kreipėsi į policiją, bet veltui. – Buvo, kad į policiją nuvežiau sugautą vagį, bet dar pats gali kaltas likti. Buvo ir vaizdo stebėjimo kameras nunešę vagys.“
Yra, anot jo, ir tokių, kurie įsibrauna į Burbiškių dvarą tam, kad alaus ar vynelio pagertų: randa daug tuščių butelių.
K.Skamarakas: „Su Burbiškių dvaru sunkoka situacija, nes ten negyvenu.“
Į Skaraitiškių dvarą investavo 700 tūkst. eurų
Skaraitiškių dvaro šeimininku pašnekovas tapo 1995 m., Burbiškių – 1994 m. Investiciniais čekiais pirko dvarus tam, kad, kaip pats sako, jie „nenumirtų“. Įsigijęs šiuos pastatus, ėmėsi rengti investicinį projektą, ketino atlikti renovaciją, pritaikyti dvarų sodybų pastatus atvykstamojo ir vietinio turizmo reikmėms, norėjo atgaivinti, sutvarkyti, tačiau nepavyko.
„Jei ne aš, šiandien ir pamatų tų dvarų nebūtų likę, – patikino K.Skamarakas. – Kai įsigijau, Skaraitiškių dvaras visai buvo sugriuvęs: įkritęs stogas, perdanga. Turiu filmuotą medžiagą. Į Skaraitiškės dvarą esu investavęs mažiausiai 700 tūkst. eurų, o parodyti nėra ko. Buvau gavęs iš valstybės 100 tūkst. litų, bet net popierių sutvarkymui jų neužteko.
Kas sutrukdė restauruoti? Biški sveikatos, biški pinigų problemos. O jei atvirai, galėjo seniai tie dvarai blizgėti, bet stengiausi laikytis įstatymų, o jų besilaikydamas palikau durneliu. Senais laikais juk buvo tik kelios įmonės, per kurias turėjai viską daryti, o jos darydavo 10 kartų brangiau. Pamenu, už Skaraitiškių dvaro projekto paruošimą užsiprašė 700 tūkst. litų. Proto reik turėti. Aš ne banditas, ne politikas, ne vagis – neturiu tokių pinigų.“
Anot jo, dabar situacija yra kiek pasikeitusi. Dalį restauravimo išlaidų galėtų dengti Europos Sąjungos bei valstybės parama. Paskaičiavo, kad į Skaraitiškių dvarą reiktų investuoti 3-3,5 mln. eurų, savų lėšų verslininkas turėtų įdėti apie 1,5 mln. eurų.
„Nėra dabar tos bėdos. Perdanga sutvarkyta, stogas sutvarkytas – šimtą metų Skaraitiškės dvaras gali stovėti. Ar aš, ar vaikai, – kažkas sutvarkys. Su Burbiškių dvaru, taip, problematiška. Tvarkau, dangstau... Žadu dabar prašyti paramos, kad sutvarkyčiau avarinę situaciją Burbiškėse. Reikia mažiausiai poros šimtų tūkstančių eurų, kad bent kiek aptvarkyti“, – teigė pašnekovas.
Į Skaraitiškių dvarą reiktų investuoti 3-3,5 mln. eurų, savų lėšų verslininkas turėtų įdėti apie 1,5 mln. eurų.
Nurodymus įgyvendins po karantino
Paklaustas, kiek jam atsieina dvarų išlaikymas, K.Skamarakas nurodė 1-1,5 tūkst. eurų per metus sumą. Jei nuspręstų juos parduoti, juokauja, kad tektų prašyti iš pirkėjo 1 euro.
Pasiteiravus, ar žada įgyvendinti specialistų po patikrinimų surašytus nurodymus dėl Burbiškių dvaro, jis patikino tai padarysiąs tik tuomet, kai baigsis karantinas. K.Skamarakas prisipažino buvęs ne kartą ir nubaustas dėl dvarų nepriežiūros.
„Jie tik bausti ir temoka. Galėtų geriau ką patarti“, – nutęsė jis, atskleidęs, kad turi ir trečią – Žaiginio – dvarą Raseinių rajone.
O kurį dvarą, turėdamas pinigų, pirma K.Skamarakas tvarkytų?
„Burbiškių. Turiu gerą objektą, jei pavyktų parduoti, kelčiausi ir pats į Burbiškes gyventi ir ten tvarkyčiau“, – pokalbį užbaigė K.Skamarakas.
Apie Skaraitiškės dvarą
Remiantis Kultūros vertybių registro pateikta informacija, Skaraitiškės dvaro sodybos fragmentų rūmai pastatyti 1838 m. senų medinių rūmų vietoje. Jie iš dalies rekonstruoti XX a. antroje pusėje, iš dalies rekonstruoti-kapitaliai remontuoti ir XXI a. pradžioje. Rūmų statytojai – Bilevičiai.
Manoma, kad vietovės pavadinimas kilęs iš žemaičių bajorų Skaraičių asmenvardžio, dar Vytauto laikais turėjusių plačias valdas – vadinamą Skaraitiškės raktą – žemes tarp Dubysos ir Šiluvos. XVIII a. pr. šios valdos atiteko broliams Gabševičiams. Vienas jų – Šiluvos bažnyčios infulatas – valdomus miškus padovanojo Šiluvos bažnyčiai. Kitas gavęs Skaraitiškės dvarą su palivarkais, pats juos valdė. XVIII a. viena iš Gabševičių dukrų ištekėjo už Raseinių žemės teisėjo Tomo Sirjatavičiaus ir kraičio gavo Skaraitiškės dvarą. Išleisdami savo vyresniąją dukrą Teklę už garbingos bajorų Bilevičių giminės palikuonio, Sirjatavičiai pagal tradiciją dvarą padovanojo jauniesiems.
Jau XIX a. pr. Skaraitiškė ėmė garsėti puikiai tvarkomu ūkiu, pažangiausia žemės ūkio technika, šiltais savininkų santykiais su valstiečiais. Mirus vyrui, turtingą Skaraitiškės dvarą toliau valdė žmona Teklė Sirjatavičiūtė-Bilevičienė. Pavyzdingo ūkininkavimo tradicijas tęsė Teklės ir Jono Bilevičių sūnus Pranas (1820-1878). Motinai likus našle, P. Bilevičius apsigyveno Skaraitiškėje. 1847 m. vedė Kunigundą Pilsudskytę. 1858 m. buvo išrinktas Raseinių apskrities žemės teismo pirmininku, už dalyvavimą 1863 m. sukilime ištremtas į Sibirą.
1878 m. dukrai Uršulei Bilevičiūtei ištekėjus už gretimo Aukštadvario dvaro savininko sūnaus Leono Kontrimo, Skaraitiškė visam laikui perėjo bajorų Kontrimų giminės nuosavybėn. Istorinėje literatūroje yra žinių, kad ir anksčiau dvaras siejosi su bajorų Kontrimų vardu: po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo čia slapstėsi ir 1836 m. mirė garsus švietėjas ir publicistas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros steigimo iniciatorius, slaptos „Nenaudėlių“ draugijos įkūrėjas Kazimieras Kontrimas (1776-1836). Jo darbus vėliau tęsė sūnėnas Leonas Kontrimas, o po jo – pastarojo sūnus Ignas Kontrimas.
1894 m. Skaraitiškės dvare įkurta „Unito“ pieninė. XIX a. dvarui priklausė 710 dešimtinių žemės. Pirmojo pasaulinio karo metais palei Skaraitiškę ėjo fronto linija, dvaro rūmuose buvo apsistoję vokiečių kareiviai. Dvaro savininkas I.Kontrimas priverstinai turėjo pasitraukti, tačiau tais pačiais 1915 m. Kėdainiuose susirgo ir mirė.
Karo metais dvare kilus gaisrui, sudegė 14 dvaro sodybos pastatų. 1918 m. iš Maskvos sugrįžęs I.Kontrimo brolis inžinierius architektas Pranas ėmė tvarkyti nuniokotą dvarą, jį atstatė ir čia iki 1940 m. šeimininkavo. Tuo laiku dvaras apėmė 142,32 ha žemės.
1940 m. dvaras nacionalizuotas. tais pačiais metais mirė dvaro savininkas Pranas Kontrimas. M.Kontrimienė ir jos dukra Sofija 1941 m. birželį buvo ištremtos į Sibirą. Dar 1941 m. iš Skaraitiškės, Padubysio ir Katauskių dvarų pradėtas kurti tarybinis ūkis. Pokario metais Skaraitiškės dvaro rūmuose gyveno valstybiniame ūkyje dirbusių žmonių šeimos, atvykusios iš Baltarusijos ir Rusijos. Čia buvo ir tarybinio ūkio kontora. Apie 1950 m. dvaro rūmuose atidarytas vaikų darželis, čia veikė rusiška pradinė mokykla, 1953 m. ją pakeitė lietuviška. 1995 m. dvaro sodyba, įkurta šimtamečiame parke, privatizuota.
Apie Burbiškių dvarą
Remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, Burbiškių dvaras egzistavo jau XVII a. – 1672 m. Raseinių žemės teismo knygose minima, kad dvarą iš savo tėvų paveldėjo bajorai Burbos. 1771 m. Burbiškius valdė bajorai Adomas ir Liudvika Daugirdai. Tais metais jie savo dukrai Elžbietai ir žentui Jonui Jankevičiams padovanojo kelis palivarkus išskirtus iš Burbiškių dvaro. Po Daugirdų mirties Jankevičiai paveldėjo ir patį Burbiškių dvarą. Kaip ir dauguma to meto dvarų savininkų, Jankevičiai bylinėjosi su kaimyniniais dvarininkais dėl neaiškių dvaro ribų. Tokia byla su kaimyniniais valstybiniu Maskvitų ir buvusiu bažnytiniu Betygalos dvarais tęsėsi vos ne visą pirmąją XIX a. pusę. Nuo 1811 m. iki 1849 m. užsitęsusi byla baigėsi Burbiškių savininko Juozo Jankevičiaus pralaimėjimu, nes Betygalos dvarui teko užleisti apie du valakus žemės.
1834 m. pab. dvarą nusiaubė didelis gaisras – sudegė gyvenamas namas, bravoras ir naujai pastatyti tvartai, tačiau pastatai greitai buvo atstatyti. 1865 m. dvarą paveldėjo Juozo Jankevičiaus duktė Juzefa Jankevičiūtė-Javorovska. Jai mirus 1905 m. dvarą paveldėjo dukros Marija Kotryna Johana Veitko ir Janina Sofija Skriževska. 1909 m. visas dvaras atiteko Sofijai Skriževskai-Skripkauskienei, o Marijai Veitko ji išmokėjo dalį pinigais.
Tarpukaryje per žemės reformą, savininkams paliktas dvaro centras ir 80 ha žemės, tačiau 1940 m. nacionalizuojant dvarą jam priklausė 141 ha žemės. Dvarininkė Skriževska-Skripkauskienė persikėlė gyventi į Lenkiją. 1941 m. pavasarį dvare pradėjo veikti arklių ir mašinų nuomos punktas. Vėliau dvare įsikūrus kolūkiui, dvaro sodyba pritaikyta jo reikmėms – rūmuose veikė kolūkio kontora, įrengti butai. 1994 m. dvaras privatizuotas.
