Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šios ligos atvejų nebuvo registruota daugiau nei dešimt metų.
Tėvai kreipėsi į medikus, kai vaiko išmatose pastebėjo kaspino formos kirminų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikus tyrimus, rasta žiurkinio kaspinuočio kiaušinėlių. Šeima gyvena Kaune, nuosavame name, kuriame kartais mato graužikų.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų apie gyventojų skundus įsigijus maisto produktų, užterštų kenkėjais.
Anot ULAC, šilta ir drėgna praėjusių metų vasara turėjo įtakos maistą gadinančių vabzdžių pagausėjimui. Tokie maisto produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai.
Žmogus užsikrečia šia liga vartodamas nepakankamai iškepusią duoną ir kitus miltų gaminius, grūdinius produktus, kuriuose buvo vabzdžių, turinčių savo organizme kaspinuočio lervų. Maži vaikai gali atsitiktinai praryti patį vabzdį su jame esančia kaspinuočio lerva.
Paprastai himenolepidoze užsikrečia asmenys, kurių namuose yra daug graužikų.
Žiurkiniu kaspinuočiu žmogus užsikrečia retai, pasaulyje užregistruota apie 500 atvejų, dažniausiai jaunesniems nei 3 metų vaikams.
Liga trunka apie metus ir praeina be simptomų, jei žarnyne parazituoja nedaug kaspinuočių. Esant dideliam kaspinuočių skaičiui, liga pasireiškia virškinimo ir nervų sistemos pažeidimais.
Ligoniai skundžiasi staiga atsirandančiais pilvo skausmais, sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, išangės niežuliu. Esant nervų sistemos pažeidimo reiškiniams, atsiranda galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrinka miegas, sumažėja darbingumas.