2018 04 24

Dvi savaites už grotų praleidusi Joana Bikulčienė rašė dienoraštį: „Dabar jau tikrai nieko nebijau“

Įtarimų korupcija sulaukusi ir dvi savaites areštinėje bei Lukiškių kalėjime praleidusi buvusi Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė už grotų rašė dienoraštį. Dabar moteris juo pasidalijo viešai.
Joana Bikulčienė
Joana Bikulčienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

J.Bikulčienė dienoraštyje aprašo kiekvieną dieną, praleistą iš pradžių areštinėje, paskui Lukiškių kalėjime – tardymo izoliatoriuje.

Šiuo įrašu J.Bikulčienė pasidalijo savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Pateikiame jį netaisytą:

„Draugai manęs klausinėja kaip aš jaučiausi Lukiškėse. Ne kurortas ten tai tikrai, sunkiausia, kad negali nieko dirbti. Trumpinau dienas rašydama dienoraštį, pavadinau „Linkėjimai iš 148 kameros“. Jeigu kam įdomu – paskaitykite.

2018-04-06
– Jūsų kvepalai labai skaniai kvepia ir jums labai tinka, – sako pareigūnė atlydejusi mane persirengti. Parodau jai buteliuką, abi pauostom, pasidžiaugiam kaip senos draugės. Ir man jie patinka.
Papurškiu dar, nežinia kada vėl tą darysiu. Mintys keistos, sujauktos – kažkodėl labiausiai gaila, kad šįvakar nepamatysiu „Trubadūro“.
Mano pačios gyvenimas pavirto opera.

2018-04-07
Rytas areštinėj. Patikrinta, nufotografuota ir nupirštuota. Gyvenu Gedimino kalno papėdėj, kaip kokia Barbora Radvilaitė. Pasižiūriu į veidrodį – kurgi ne, nebent prieš mirtį. Veidas pilkas, lūpos sukepusios, ant galvos kaltūnas.
Siuntinys iš namų – pilnas lagaminas knygų, rankšluostis, šukos, kažkodėl cigaretės. Jas bandau grąžinti, sakau, nereikia. – Jūs ką? – nustemba pareigūnas, – čia gi didžiausia vertybė!
Ką gi, naujoj realybėj bus naujos ir vertybės, pasilieku. Leido į dušą, beje, geresnį nei pedagoginio bendrabučiuose prieš 25 metus.

2018-04-08
Trečia diena badauju. Galėjo gi maniškiai įdėti mineralinio vietoj tų prakeiktų cigarečių! Bet galva šviesėja, smegeninė dirba kol viskas nušvinta – aš tik įrankis, deja, tik įrankis. Pyktį keičia apmaudas – gavai!? Čia tau už viską, nervus, jėgas, entuziazmą. Dabar aš raupsuota. Visi, kurie arčiausiai grūdosi pasišildyti tariamos šlovės spinduliuose, pirmieji mane ir paliks. Revoliucija suėda savo vaikus, nieko naujo. Tai visada žinojau.

2018-04-09
Atvežė į Lukiškes, vartai užsidaro. Nepakeldama akių tipenu į paskirties vietą. Bent antrankių šiandien neuždėjo – vis ieškau pozityvo.
– Boba! – kažkas pro grotas šaukia taip garsiai, kad aidi visas kiemas. Sveika atvykusi, tyliai išverčiu sau.
O už tvoros spindi verslo centras, ūžia miestas, gyvenimas tęsiasi. Tuomkart be manęs.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lukiškių kalėjimas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lukiškių kalėjimas

2018-04-10
Jau pripratau be telefono, laikrodį paėmė. Nelabai gaudausi laike, bet man nelabai ir reikia. Taisyklės skelbia – 6 val. keliamės, dešimtą gulam. Kai duoda sriubos – pietūs. Aš vis dar nevalgau – nenoriu, protestuoju.
– Taupykit jėgas, – sako gydytoja, – jų dar prireiks, jiems nerūpi jūsų badavimas, nekenkit sau. Aplinkui visi malonūs, net keista tokioj vietoj. Nusipaišau kalendorių, imu skaičiuoti dienas. pasiruošiu viskam – laukiu klastos iš bet ko ir bet kada.

2018-04-11
Vėl ir vėl skaitau kuo mane kaltina, vėl verda pyktis – jaučiuosi kaip pigaus detektyvo herojė. Nuo bado sukasi galva, skubu rašyti – čia jeigu visai nuslabčiau ir nepajėgčiau duoti parodymų.
Rašyk, rašyk, ginkis! Niekas kitas to nepadarys. Vakarienei malda. Viešpatie, neapleisk...

2018-04-12
Kokia laimė, kad kameroj viena. Tyla ir ramybė su savimi. Jokios skubos, skambučių, greitų ir dar greitesnių sprendimų. Problemos, projektai, žmonės – jau ne mano rūpestis. Brūkšnys – storas riebus brūkšnys.
Skaitau knygas, girdžiu švento Jokūbo varpus. Vis neprisiruošiau nueit paklausyt – ir štai, koncertai kasdien. Ir kalėjimo cerkvę norėjau apžiūrėt – prašom! Oj, kaip atsargiai reikia svajot – svajonės pildosi. Galvojau, kad mano lėkimą sustabdys kokia liga, bet gi buvau sveika. O čia štai koks kurortas...

2018-04-13
Kada paskutinį kartą išėjote pasivaikščioti? Šiaip, be jokio tikslo. O aš – kasdien, po valandą. 10 žingsnių pirmyn, 10 – atgal. Tik iš pradžių kankina narvo pojūtis, po to matai saulę, girdi pavasarį.
Įkvepiu oro, nugara traškėdama išsitiesina. Į veidrodį stengiuosi nežiūrėti – ten šmėkla.
Taupyk jėgas, valgyk, tikrai niekam tai nerūpi, kovok! Velniop visus, išgraužkit! nešoksit ant mano kapo.
Laisvo žmogaus neuždarysi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joana Bikulčienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joana Bikulčienė

2018-04-14
10 žingsnių pirmyn, 10 atgal. Saulės nėra, skaitau metraščius ant sienų: telefonų numeriai, linkėjimai, meilės priepuoliai, prašymai palikti parūkyt. Sužinau kas kaziolas, kas nusiteisė, kiek gavo.
– Ei, kas antram bokse? Ko tyli? Jolka čia tu? Čia tu, žiurke? Suprantu, kad tai skirta man, kai į grotuotą dangų pasipila tinko gabalai. – Kodėl eini į lauką jeigu nešneki, žertva?!
O man kas – vaikštau. Gal neleis užmėtyt akmenimis? Akmenis tegul svaido tie, laisvėj. Tie, kurie be kaltės.

2018-04-15
Kas rytą ropsčiuosi ant radiatoriaus ir žiūriu į laisvę – uostau, stebiu žmones, bandau atspėti koks bus oras.
Tiesiai prieš mano langelį vyras atlieka saulės pasveikinimo ritualą. Jo špicas tuo metu atlieka gamtinius reikalus.
Kiekvienam savo.

2018-04-16
– Vakar matėm jus per televiziją, – sako maistą dalijantis vaikinas ir nuo šiandien mano barščiai gerokai tirštesni.
– Ką sakė, – klausiu. – Aj, negirdėjau, ką jie ten pasakys, žiūriu, veidas matytas...
Vaikinas šypsosi, ir aš šypsausi. Naudinga būti „žvaigžde“. Net Lukiškėse.

2018-04-17
Būk stipri, sakė man kai buvau maža. Tu stipri – girdėjau visada kai tik ieškodavau paguodos. Po tokių žodžių nepadoru nei seilėtis, nei žliumbti. Bandai būti stipri.
– Kas naujo, – turiu 15 minučių taksofonui. – Tu tik nesijaudink, bet per teliką tave rodo. Marso dar neužpuolei, bet panašu, kad jau greitai, – iš paralelinio pasaulio transliuoja sesuo.
Žinoma, šnekėkit ką norit. Man gi burna užsiūta.
O aš stipri. Įkalbėjot.

2018-04-18
Turtuolė! Turiu kavos, chalvos, obuolių. Net tikro sviesto! Pagaliau atvežė ir kruopščiai patikrintą televizorių ir – o Dangau! – arbatinuką. TV be antenos laido – kišu atgal į krepšį, nereikia man jo ir laisvėj. O arbatinukas – jėga. Išsiplausiu galvą ir išgersiu kavos. Rytoj grįšiu į laisvę. Tikiuosi.

2018-04-19
Žmonės privalo įveikti savo baimę ir suvokti, kad jie patys ir visi daiktai yra laikini, kažkaip taip rašė Lukrecijus.
O aš nieko nebijau. Dabar jau tikrai nieko.“

J.Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, prekyba poveikiu ir veikimu bendrininkų grupėje, organizuojant ir padedant stambiu mastu imtis komercinės ir profesinės veiklos, neturint specialios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotos licencijos tai daryti.

Ji buvo suimta dviem savaitėms.

J.Bikulčienė įtariama siekusi padėti vienai privačiai bendrovei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje.

Anot teisėsaugos, pagal nusikalstamos grupės planą, tyrime figūruojanti bendrovė turėjo tapti vienintelė Lietuvoje kraujo plazmos surinkėja ir kraujo preparatų tiekėja.

Pareigūnai teigia, kad išaiškinus galimą nusikaltimą tam kelias užkirstas.

STT tyrime įtarimai, be J.Bikulčienės, pateikti dar dviem asmenims – privačios bendrovės vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorė įtariami sukurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bei prekyba poveikiu.

J.Bikulčienė kaltę neigia. Ji STT pradėtą tyrimą susiejo su farmacinės kompanijos „Octapharma“ atstovo Latvijoje skundu šiai tarnybai.

VIDEO: J.Bikulčienė teigia, kad siekiama susidoroti su A.Petrošiumi: „Be manęs jo paimti negalėjo“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis