Penktadienį Lietuvos vyriausybės vadovas sakė, kad įstatymo projektas, liberalizuojantis pavardžių rašymo tvarką, turėtų būti svarstomas artimiausiu metu, o klausimas dėl galimybės topografinius įrašus tautinių mažumų gausiai gyvenamose teritorijose rašyti ir mažumos kalba – rudenį.
„Manau, kad pagal europinę tradiciją tose vietovėse, kur gyvena didesnis skaičius tradicinių tautinių mažumų, mes turėtume ieškoti būdų, kaip sudaryti galimybę turėti ir kita kalba užrašus. Bet, matyt, kad tai gali būti sprendžiama tik rudeniop“ – interviu radijui „Znad Wilii“ penktadienį sakė A.Kubilius, vadovaujantis didžiausiai valdančiajai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai.
Anot premjero, dar prieš tai turėtų būti svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Dabar mes norime išspręsti kitą problemą (...), kaip padaryti, kad asmens vardas ar pavardė būtų paties asmens nuosavybė ir būtų rašoma taip, kaip tam asmeniui gimus buvo užrašytas jo gimtąja (kalba), jei ta kalba turi lotynišką alfabetą. Tą spręsime pačiu artimiausiu metu“, – sakė premjeras.
Nors yra abejojančių, ar naujas reglamentavimas atitiks Konstitucinio Teismo doktriną, ministras pirmininkas pabrėžė, kad yra pasikeitusi koncepcija, ir dabar laikoma, kad „vardas ir pavardė nėra kalbos dalykas, o tai nuosavybės dalykas“.
Leisti dvikalbius užrašus kai kuriose vietovėse ir įteisinti pavardžių rašybą originalo kalba ilgą laiką prašė Lietuvos lenkų bendruomenė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų.
A.Kubiliaus teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė pernai minėtiems klausimams mažiau dėmesio skyrė, nes pernai „politinės, psichologinės ir fizinės jėgos“ buvo skirtos valstybės finansų valdymui.
Lietuvos premjeras pabrėžė, kad pavardžių rašybą originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis svarbu įteisinti ir dėl Lietuvos piliečių, kurie vis dažniau sudaro santuokas su užsieniečiais.
