Pensininkas Lionginas Povilaitis lengvai perbėga dalį keturių eismo juostų kelio, mikliai perlipa per metalinę tvorą, atidžiai apsidairo, įveikia likusią kelio dalį, pamojuoja ir žvaliu žingsniu nupėdina pažliugusiu lauko takeliu.
Šis takelis – ne šiaip koks šunkelis, o tikra oficiali Geltonoji gatvė Pailių kaime. Ji tęsiasi kelis šimtus metrų ir praktiškai užsibaigia akligatviu pievose, nors teoriškai gatvė laukais nuvingiuoja toliau – į aplinkkelį.
Bėda tame, kad šios gatvės gyventojai, norėdami nuvažiuoti į Šiaulius, turi papildomai sukti mažiausiai tris kilometrus – per viaduką. Daugelis susimaišo ir nuvažiuoja iki pat Aukštelkės. Tuomet už kilometro esantys Šiauliai „nutolsta“ dešimčia kilometrų.
Naujas kelias nustūmė užmarštin
L.Povilaitis gyvena viename iš kelių sodybų, kurios Geltonąja gatve yra sujungtos su likusiu pasauliu.
Vyras jau apie 15 metų kovoja, kad būtų įvykdytas kadaise duotas pažadas – sujungti Geltonąją gatvę su Žygimanto gatve. Šiek tiek per 600 metrų kelio išilgai magistralės – ir baigta.
Pažadas buvo duotas tuomet, kai siauras plentas Bubių link buvo atnaujintas ir paverstas plačiu keliu – kažkur prieš 15 metų.
Jei anksčiau išsukti į kairę buvo galima, tai dabar to padaryti nevalia. Ne tik eismo taisyklės draudžia, bet ir metalinis užtvaras eina.
Tiesą sakant, tas Geltonosios ir Žygimanto gatvių sujungimas turėjo atsirasti kartu su atnaujintu keliu. Architektai turėjo pastebėti, kad atkerta žmones nuo pasaulio.
Vėliau prasidėjo užburtas ratas – vieni siuntinėja pas kitus, žada iš naujo, numato lėšas, bet perskirsto kitur. Taip bėgo metai.
Faktas – daugiau kaip 15 metų Pailių gyventojai kovoja su Šiaulių rajono savivaldybe, Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija ir kitomis institucijomis, kurios viena nuo kitos stumdo klausimo sprendimą.
Įspėjimas – atsargiai, žmonės!
Pensininkas tvarkingai surikiavo visus dokumentus, kokius tik jis yra gavęs iš įvairių institucijų. Štai valdininkai prisimena, kad „pamiršo“ kai kuriuos žmones ir pažada jiems kelią.
Netrukus taip laukiamas gatvių sujungimas atsiranda ir planuose. Kelias net atsiduria prioritetų sąraše. Keičiasi valdžia – viskas iš naujo. Pažadai pamiršti, o pinigai paskirstyti kitiems keliams.
Pėsčiųjų perėjos tokiame kelyje šioje vietoje nėra ir nebus, tačiau kelio ženklas įspėja, jog gali būti pėsčiųjų.
Netrukus visų dėmesį prikausto baisi avarija ties ta vieta – 2015 metais ant kelio parkritusį dviratininką pervažiuoja net trys transporto priemonės. Vienas pasišalina.
L.Povilaitis primena, kad kaimo gyventojams yra ir daugiau bėdų dėl šio kelio. Nuvažiuoti dviračiu į Šiaulius dar visai neseniai buvo praktiškai neįmanoma. Keletas žmonių buvo nubausti už tai, kad mynė dviračiu kelkraščiu.
Yra dviračių takas, tačiau jį pasiekti nėra šansų – reikia kelti per metalinius užtvarus. Tiesa, ir kirsti kelio šioje vietoje teisiškai negalima.
Vienintelis dalykas, kas buvo pakeista per pastaruosius 15 metų –ties Geltonąja gatve metalinės pertvaros buvo permontuotos taip, kad pėsčiomis būtų įmanoma praeiti per jas nelipant.
Galima ir dviratį pervesti. Pėsčiųjų perėjos tokiame kelyje šioje vietoje nėra ir nebus, tačiau kelio ženklas įspėja, jog gali būti pėsčiųjų – tarsi jie vaikščiotų čia lyg laukiniai žvėrys.
Pažadas – nerealus ir neišpildomas
Šiaulių rajono administracijos direktorius Gipoldas Karklelis teigia, kad jam problema yra žinoma, tačiau, anot jo, rajonas išspręsti ją nėra pajėgus. Būtų įmanoma, jei valstybė skirtų tam reikalingas lėšas, kurios gali siekti ir pusę milijono eurų.
„Bėda tame, kad žmonėms kadaise buvo duotas pažadas, kuris nėra realus. Daryti kelią šalia tokio kelio neužtektų tiek, kiek reikėtų visiems rajono keliams per metus skiriamų lėšų“, – skaičiavo direktorius.
G.Karklelio tvirtinimu, klausimas iš tiesų yra nagrinėtas ne vieną kartą, tačiau rajonas nėra pajėgus tiesti tokius kelius, kurie ribojasi su svarbių šalies kelių apsaugine zona.
„Mes turime per 2000 kilometrų kelių kuriuos reikia vienur ar kitur sutvarkyti. Turime sąrašą, kuris paprastai yra sudaromas žemiausios grandies atstovų. Kitaip tariant – kelių problemas aiškiai įvardija arčiausiai žmonių esantys seniūnai, bendruomenės“, – teigė direktorius.
Gyventojo reikalavimai teisėti, tačiau – ne savivaldybei
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras taip pat akcentuoja, kad ne jis tvarko kelius ir ne jis sprendžia, kuriuos kelius tvarkyti – tai daroma pagal gyventojų seniūnams išsakytus poreikius.
Be to, meras priminė, kaip kadaise buvo tiesiamas rimtas kelias Kuršėnų link. Žmonės tuo metu taip pat labai piktinosi, tačiau dabar džiaugiasi.
Meras teigia, kad visų problemų priežastimi gali būti tai, jog didelis kelias vėliau pastatytas apvažiavimas tarsi aprėmino kelias gyvenvietes ir padarė jas ne tokiomis patraukliomis. Dėl to gyvenvietės menkai plečiasi, o kartais ir nyksta.
„Pailių kaimo gyventojo reikalavimai yra teisėti – jam ir kitiems gyvenimo sąlygos yra pablogėjusios. Galėtų padėti nebent Seimo nariai, kurie įrodytų, jog keliui reikia skirti papildomų lėšų. Jei nebus papildomų pinigų, savivaldybė nieko negali padaryti. Gaila ir skaudu, kad žmonės yra apgauti ir suvedžioti šitiek metų“, – kalbėjo meras.
