Nors metų pradžioje buvo skelbiama, kad pernai gruodį pirmą kartą nuo 2004-ųjų į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei išvyko, vėliau išankstiniai duomenys buvo pakoreguoti ir pirmu tokiu mėnesiu tapo gegužė. Iš Lietuvos gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys, rodo Statistikos departamento duomenys.
„Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų yra teigiamas balansas: daugiau atvykusių į Lietuvą negu išvykusių. Ar tai bus tvari tendencija, sunku pasakyti, bet bent jau šiek tiek optimizmo atsiranda“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Tačiau, išankstiniais duomenimis, šių metų gegužę į Lietuvą atvyko 2261 (62,3 proc. visų atvykusių) Lietuvos piliečių, o iš Lietuvos emigravo 2722 (88,3 proc.) lietuviai. Taigi, išvykusiųjų lietuvių skaičius beveik puse tūkstančio vis dar yra didesnis nei grįžusių.
Džiaugtis dar kiek ankstoka
VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. V.Stankūnienė sako, kad džiaugtis dėl tokios statistikos kol kas yra per anksti.
„Vertinant mėnesinius duomenis, rimtų išvadų daryti nevertėtų. Svarbu paminėti, kad tą teigiamą įtaką skaičiuose daro atvykstantieji iš Rytų – iš Ukrainos. Visada sakiau ir sakysiu, kad, pirmiausia, turėtume neišstumti savų, nedempinguoti atlyginimų savo žmonėms. Čia poslinkių kol kas nėra, tad kas dar gali išvažiuoti, išvažiuoja.
Užsieniečių atvykimas nėra tvarus, tačiau nėra tvarus ir lietuvių grįžimas. Didelė dalis grįžusiųjų, negalėdami čia įsitvirtinti, apsisuka ir išvyksta vėl. Galbūt situacija neblogėja, stabilizuojasi, tačiau kuo džiaugtis dar neturime. Galų gale, mažėja tų, kurie dar gali išvykti, tad nereikėtų daryti išvadų, žvelgiant į absoliučius skaičius“, – pažymi V.Stankūnienė.
Savo ruožtu Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas teigia, kad migracijos svarstyklės beveik neišvengiamai turi svirti į teigiamą pusę, mat gyvenimas Lietuvoje gerėja.
„Mes esame tiek blogybių sau prisišnekėję, kad Lietuva tuoj išnyks, tik paskutiniam išvykstančiam nereikia pamiršti išjungti šviesos oro uoste. Tačiau aš seniai sakiau, kad tokių dalykų tikimybė yra maža, o persilaužimas anksčiau ar vėliau įvyks.
Lietuva ir Latvija beveik yra vienintelės likusios šalys regione, kuriose migracijos saldo yra neigiamas. Augant pajamų lygiui, tai, kad balansas tapo teigiamas, yra natūralus procesas. Metų pradžioje netgi buvau susilažinęs, kad tai bus geriausi metai migracijos prasme. Neteigiau, kad metai migracijos balanso prasme bus teigiami, tačiau manau, kad tokia tikimybė auga“, – kalba ekonomistas.
Tiesa, kaip pažymi V.Stankūnienė, druskos į saldų džiaugsmo teigiamu migracijos balansu pyragą gali įberti studijuoti į užsienį išvyksiantis jaunimas.
„Palaukime rudens. Nors tai atrodytų pozityvu, mūsų jaunimas vyksta mokytis į užsienį. Tad pažiūrėsime, kas bus liepą–rugsėjį, kiek išvažiuos pačios jauniausios emigrantų grupės“, – kalba ji.
Kas liudytų tikrus polinkius į gera
Pasak Ž.Maurico, apie tai, atvykstamoji migracija tvari ar ne, reikėtų spręsti ne pagal tautybę – grįžta lietuviai, ar atvyksta užsieniečiai, – o pagal atvykimo tikslus sieti savo gyvenimą ar bent didesnį jo etapą su šalimi. Tiesa, kol kas mažiau užsieniečių nei grįžusių lietuvių turi tikslą pasilikti ilgam.
„Jei lietuviai grįžta su mintimi čia auginti vaikus, kurti verslą arba jau turi darbo vietą, tai yra tikrai teigiama, nes tikėtina, kad tokie žmonės greitu laiku neemigruos vėl. To paties norėtųsi ir iš atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių. Tačiau kol kas tai labiau yra pigios darbo jėgos imigracija, o tai nebūtinai yra geras reiškinys.
Tačiau atsiranda ir užsieniečių, kurie savo gyvenimą mato Lietuvoje, ne tik iš trečiųjų šalių, tačiau ir iš ES. Manau, Lietuva peržengė į aukštesnį lygį, gyvenimo kokybė joje yra pakankamai gera“, – tikina Ž.Mauricas.
Jo manymu, to, kad demografinė situacija šalyje iš tiesų gerėja ir turi dar geresnių perspektyvų, geras indikatorius būtų skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių lietuvių.
„Kitas požymis, kad situacija gerėja, būtų natūralizacijos procesų, kuomet imigrantai ir jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais, padažnėjimas. Na, o visiškas „topas“ būtų tai, jei mes vyktume į Lenkiją apsipirkinėti, o lenkai pas mus atvyktų dirbti. Tuomet mes būtume Rytų Europos Airija“, – kalba ekonomistas.
Savo ruožtu V.Stankūnienė pabrėžia, jog tai, kad ilgą laiką grįžtančių lietuvių būtų daugiau nei išvykstančių, liudytų geras permainas, tačiau dar svarbiau, kad jie nebeišvyktų pakartotinai.
„O čia jau reikia rimtų ekonominių žingsnių, kad tie žmonės turėtų galimybę įsitvirtinti. Labai svarbu ir tai, kad sumažėtų skirtumai tarp darbo pajamų čia ir tose šalyse, į kurias išvykstama. Tai yra labai rimtas veiksnys, lemiantis pasirinkimą išvykti ir nebegrįžti“, – sako V.Stankūnienė.
