44-erių metų IT specialisto Audriaus vaizdo įrašas netruko pasklisti interneto platybėse. Jame užfiksuota, kaip du vidutinio amžiaus jokios pagarbos kitiems nejaučiantys asmenys – vyras ir moteris, – didžiąją koncerto laiko dalį prašoka atsistoję. Jiems nerūpi, kad užstoja vaizdą kitiems, o ypač tiems, kurie negali, kaip ir jie, atsistoti. Nerūpi ir tai, kad tai sėdimos vietos, o ne stovėjimui skirtas parteris arenos apačioje. Nesvarbūs ir taikūs sėdinčiųjų vežimėliuose prašymai atsisėsti.
Jiems nerūpi, kad užstoja vaizdą kitiems, o ypač tiems, kurie negali, kaip ir jie, atsistoti.
Pamatęs, kad yra filmuojamas, vaizdą iki tol užstojęs vyras netgi bandė išmušti mobilųjį telefoną neįgaliajam Audriui iš rankų.
„Jiems vaizdą užstojo žemiau jų stovėjęs toks tikras kaunietis skusta galva. Ta porelė bandė jį sodinti, rodyti, kad už jų – neįgalieji. Bet skustagalvis tik parodė vidurinį pirštą. Kadangi jis nesisėdo, nesisėdo ir porelė. Kretinizmo virusas užkrečiamas“, – situaciją nupasakojo Audrius.
Pasak vyro, ši problema iškyla kone kiekvieno renginio metu. Kas dėl to kaltas? Tolerancijos trūkumas ir savitas lietuvių mentalitetas.
„Organizatoriai mūsų neiškels kaip kokių žvaigždžių ant pjedestalo. Techniškai šie dalykai neišsprendžiami. Reikia žmonių galvas taisyti. Naikinti virusinį kretinizmo užkratą, kuris gajus mūsų visuomenėje. Problema ne tik užstojantys vaizdą priekyje. Būna, jog nepatogumus kuria ir stovintys už mūsų“, – apie kitą problemą užsiminė Audrius.
Reikia žmonių galvas taisyti. Naikinti virusinį kretinizmo užkratą, kuris gajus mūsų visuomenėje.
Neįgaliesiems tarp sėdimų kėdžių eilių yra padaryta laisva zona. Tad atvykęs vežimėliu į koncertą bei norėdamas pasiekti savo vietas, pirma neįgalusis turi išjudinti tuos, kurie jas užima. Žmonėms tai puiki vieta gerai matyti sceną.
„Tada baksnoji į save, vis primeni, kad tu – neįgalusis. Praleiskite. Niurzgėdami pasitraukia už nugarų. Jiems jau, neva, sugadinai renginį. Iš pradžių stovi nepatenkinti, vėliau, alui padarius savo, ima šokti, taip aplaistydami mus, apdaužydami. Kartais užmeta ant galvų ir daiktus. Deja, tokia realybė ir jokie kontrolės mechanizmai nepadės. Tai ne organizatorių rūpestis – tai kiekvieno atsakomybė: suvokti, kad mėgautis kito sąskaita – amoralu. Kai kurie tiesiog galvoja, kad jie – pasaulio bambos“, – pilietiškumo stokos pavyzdžius pateikė Audrius.
Viskas, ką matė neįgalieji Džordanos Butkutės, kurią Audrius teigia pažįstantis asmeniškai ir kuri visuomet dovanoja neįgaliesiems galimybę stebėti jos šou, koncerto metu, tebuvo nugaros.
Po publikuotu vaizdo įrašu netruko atsirasti komentarų, kuriuose piktinamasi tuo, jog tokia situacija kyla kone kiekvieno renginio „Žalgirio“ arenoje metu. Neįgaliesiems skirtos vietos tiesiog nėra tam pritaikytos. Komentaruose taip pat tvirtinama, jog arenos vadovams buvo teiktos užklausos, bet jokio atsako bei supratingumo, o ypač pokyčių, iš jų nesulaukta.
Viešoji komunikacija yra klaidinga: integruokime neįgaliuosius į visuomenę. O kas mane iš jos išintegravo?
„Kreipimasis į arenos vadovus – desperacija. Jie nieko nepakeis. Tai žmonių mentaliteto klausimas. Perspėjus, kai kurie juk atsisėdo į savas vietas. Matote, kiti jau yra susitaikę su tokiu netolerancijos proveržiu. Aš dar jaunas šioje srityje: vežimėlyje sėdžiu tik šeštus metus. Bandau priešintis.
Iš viso ta visa viešoji komunikacija yra klaidinga: integruokime neįgaliuosius į visuomenę. O kas mane iš jos išintegravo? Aš pats nesijaučiau prieš penketą metų iš jos išėjęs. Tiesiog kaip sveikam žmogui be kopėčių neina pasiekti ir pakeisti trijų metrų aukštyje esančios gatvės šviestuvo lemputės, taip man reikia technikos, kad nuo taško A pasiekčiau tašką B. Tai – požiūrio klausimas“, – didžiosios visuomenės dalies požiūrį į neįgalųjį atskleidė Audrius.
Vyras prisipažino iš kai kurių renginių organizatorių sulaukiantis pagalbos. Šiuo metu jo galvoje gimsta idėja kreiptis į žinomus Lietuvos žmones, jog šie koncertų metu atkreiptų dėmesį į neįgaliuosius.
„Galima būtų paleisti prieš koncertą įrašą. Na tokį, kuris prašo išjungti mobiliuosius telefonus. Tai šis skambėtų: „Prašome apsižvalgyti, gal už jūsų yra tokių, kurie negali atsistoti“, – idėją atskleidė Audrius.
Neįgaliesiems yra skirtos 54 vietos, o jas pasiekti yra labai patogu.“
Nuomonę dėl neįgaliesiems skirtų vietų išsakė ir Asta Ivanauskienė, „Žalgirio“ arenos vykdomoji direktorė. Moteris patikino, jog skundų dėl arenos išplanavimo administracija nėra gavusi.
„Žmonėms su negalia skirtos vietos yra tikrai patogios, problemų gali iškilti tik tada, kai atsistoja paskutinėje sėdimoje eilėje bilietus turintys žiūrovai. Taip nutinka toli gražu ne visuose koncertuose, tačiau, kaip ir minėjome, konkrečių nusiskundimų nesame sulaukę. Galbūt žiūrovai kreipiasi tiesiai į organizatorius, kurie yra atsakingi už renginio ar koncerto organizavimą. Norime pažymėti, kad dabartinės vietos yra labai geros ir Lietuvoje geresnių analogų nėra. Neįgaliesiems yra skirtos 54 vietos, o jas pasiekti yra labai patogu.“
