Musteikos kaime naujais stogais pasipuošė keturiasdešimt įvairių statinių – gyvenamieji namai, svirnai ir šuliniai, lauko virtuvės bei kluonai. Naujas autentiškas stogas, durys ir langai, bei tvoros puošia ir žinomo gamtininko Tado Ivanausko 1918-aisiais Vilnijos krašte įkurtą pirmąją lietuvišką mokyklą.
Atnaujinti pastatus panoro vienuolikos sodybų savininkai. Stogams ir tvoroms naudota eglė, pušis, maumedis bei drebulė. Langinių ir pastatų sienoms dekoruoti pasitelkti liaudies meistrai, o stogams perdengti staliai iš kaimyninės Lenkijos, Punsko krašto.
Tačiau Musteikos kaimo bendruomenės pirmininkas Stanislavas Malūnavičius pripažįsta, kad sunkumų įgyvendinant projektą buvo, daugiausiai dėl pačių neapgalvotų sprendimų: „Norėdami pritraukti daugiau liaudies meistrų, skirtingos ir tinkamos kvalifikacijos rangovų, turėjome organizuoti 7 viešuosius pirkimus, viena įmonė, kuri vykdė rangos darbus – bankrutavo, projekto įgyvendinimas užėmė labai daug laiko.“
Atsinaujino ir Zervynų etnografinis kaimas, šiferinių stogų liko mažiau. Tradicinei medinei architektūrai išsaugoti abiejuose kaimuose Norvegijos fondai skyrė beveik milijoną eurų. Gyventojai priklausomai nuo atnaujintų pastatų skaičiaus prisidėjo savo lėšomis – nuo 5 iki 11 proc. Pavyzdžiui, už penkis atnaujintus pastatus gyventojui teko mokėti 4 tūkst. eurų.
Pasak Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus, pirmiausiai reikėjo įtikinti žmones imtis šio projekto.
„Reikėjo įtikinti gyventojus perduoti savo turtą bendrijai panaudos teise. Kadangi visas kaimas – tai kultūros paveldo objektas, reikėjo atlikti archeologinius tyrimus. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rastos vertingos iškasenos ir ten sustojo darbai“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
Etnografinių kaimų atnaujinimo darbai turi būti baigti iki gegužės.
