Pirmos instancijos teismas E.Bėronto skundą dėl atleidimo buvo atmetęs, tačiau rugsėjo 26 dieną LVAT nusprendė ne tik grąžinti E.Bėrontą į vadovo pareigas, bet ir priteisti jam 22,2 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką.
Žemės ūkio ministerija teismo sprendimą ėmė vykdyti nedelsiant – vadovauti NMA E.Bėrontas grįžo rugsėjo 28 dieną.
E.Bėronto atleidimo istorija buvo paini.
Šių metų sausio 4 dieną B.Markauskas nusprendė skirti jį dar vienai kadencijai. Žiniasklaidoje dėl to kilo triukšmas, mat paaiškėjo, kad E.Bėrontas – specialusis liudytojas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamame tyrime, kurį plačiai aprašė 15min.
Išgąsdino R.Karbauskio abejonės
Šį sprendimą ėmus kritikuoti tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tiek prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams, įtampa ėmė augti ir aukščiausią tašką pasiekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui išsakius nuomonę, kad jam visa tai atrodo neskaidru.
Tuomet B.Markauskas pradėjo pats abejoti savo sprendimu ir ėmė kalbėti, jog E.Bėrontas galbūt pasitrauks pats. Tačiau ministro įkalbinėjimus NMA vadovas atlaikė ir galiausiai sausio 17 dieną B.Markauskas pasirašė įsakymą dėl jo atleidimo.
Prieš skiriant į vadovaujamas pareigas NMA vadovo tinkamumą turi patikrinti STT. Taip įvyko ir E.Bėronto atveju – tarnyba B.Markauskui raštą apie E.Bėrontą atsiuntė lapkritį.
„Toje pažymoje tikrai nebuvo nieko tokio, dėl ko aš negalėčiau skirti E.Bėronto antrai kadencijai“, – sprendimą skirti E.Bėrontą dar vienai kadencijai delfi.lt gynė B.Markauskas.
Atleidimą tuometis ministras motyvavo iš STT gautoje antroje pažymoje esančiais duomenimis. Viešai B.Markauskas tuomet aiškino, kad antroji pažyma jam atvėrė akis.
Raštą STT parodė, o paskui pasiėmė
Apie antrąją pažymą LVAT duomenis pateikė atsakove teisme patraukta ŽŪM.
Ji teismui nurodė, kad antrą įslaptinto turinio pažymą gavo E.Bėronto atleidimo dieną – sausio 17-ąją. Anot parodymų teismui, raštas buvo įteiktas asmeniškai B.Markauskui susipažinti ir po to raštas grąžintas STT.
Kaip 15min penktadienį paaiškino STT atstovė spaudai Renata Endružytė, antrą raštą STT B.Markauskui pateikė jo paties prašymu.
Pasak jos, prašyti tokios informacijos ministras gali ne tik prieš skiriant į pareigas, bet ir asmeniui jas einant.
Ar joje buvo nauja informacija, ar pakartota sena, atstovė nedetalizavo, nes, pasak jos, informacija yra skirta tik į pareigas skiriančiam asmeniui, tad jos apimtis ir turinys nekomentuojamas.
R.Endružytė, leido suprasti, kad tai, jog ministerija nebeturi šio rašto, neturėtų stebinti.
„Grąžinti įslaptintą dokumentą, informaciją teikiančio subjekto prašymu, yra įprasta praktika“, – teigė ji.
B.Markauskas spėjo, kad E.Bėrontas į teismą kreipsis
Iš paaiškinimų teismui matyti, kad B.Markauskas, gavęs antrą raštą, pasijuto neįvertinęs visos pirmajame rašte pateiktos informacijos, nors viešai prieš tai buvo pareiškęs, kad pirmajame rašte nieko neigiamo apie E.Bėrontą nebuvo.
„Gavus papildomą, detalizavusią anksčiau pateiktą, informaciją, paaiškėjo, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo neįvykdė (…) nustatytos pareigos, tai yra, tinkamai neįvertino visos iš STT gautos informacijos apie pareiškėją, ta apimtimi, kiek ji buvo pateikta lapkričio 22 dienos raštu“, – taip apie naują informaciją, pakeitusią B.Markausko sprendimą, teismui aiškino ŽŪM.
Tuo metu, kai buvo kilęs skandalas dėl E.Bėronto skyrimo antrai kadencijai, ministerijos koridoriuose sklandė sąmokslo teorija, kad B.Markauskas su E.Bėrontu triukšmo įkarštyje galėjo sutarti, kad šis vardan šventos ramybės atleidžiamas, o po viso šito NMA vadovas į pareigas grįš per teismą.
Kad E.Bėrontas gali kreiptis į teismą, B.Markauskas mažai abejojo ir viešai.
„Tikriausiai taip (kad E.Bėrontas kreipsis į teismą dėl neteisėto atleidimo – BNS), nes tai būtų kaip ir normali procedūra“, – BNS tuomet sakė ministras.
Atleido ne pagal tą straipsnį
Iš LVAT sprendimo matyti, kad jo atleidimas neteisėtu pripažintas nurodžius netinkamą atleidimo priežastį – kad ministras neįvertino STT informacijos, kai jau buvo ją įvertinęs, todėl teismas nesigilino ir nesiaiškino, kokią informaciją apie E.Bėrontą pateikė STT, ir ar jis buvo tinkamas eiti pareigas.
Atleidęs E.Bėrontą tuometis ministras viešai aiškino, kad oficiali atleidimo priežastis yra „sudėtingas vadovo darbas ir susiklosčiusios aplinkybės“.
ŽŪM teismui pateiktais duomenimis, B.Markausko įsakymu E.Bėrontas iš pareigų atleistas tuo pagrindu, kad jį paskyręs asmuo neįvykdė Valstybės tarnybos įstatyme nurodytų pareigų. Kitaip tariant, B.Markauskas neįvertino STT informacijos.
Tačiau LVAT su tuo nesutiko, nes prieš skirdamas E.Bėrontą antrai kadencijai tuometis ministras buvo skaitęs STT pažymą apie jį. Teisėjai pažymėjo, kad pareigų B.Markauskas būtų neįvykdęs, jei prieš skirdamas į pareigas būtų neprašęs STT pažymos apie E.Bėrontą.
„Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisingo valstybės tarnybos santykių nutraukimo pagrindo nurodymas, ypač kai jis neatitinka faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, yra esminis procedūrinis pažeidimas (…) Todėl pareiškėjo atleidimas pripažintinas neteisėtu“, – konstatavo teismas.
Trijų teisėjų kolegija sprendime pažymėjo, kad tiems atvejams, kai neigiama informacija apie pareigūną gaunama po jo paskyrimo į pareigas, Valstybės tarnybos įstatyme yra numatytas kitas straipsnis, kuriame teigiama, kad iš pareigų galima atleisti gavus informacijos, kuri leidžia daryti išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Tačiau kadangi B.Markausko įsakyme pagrindas buvo kitas, teismas į E.Bėronto reputacijos klausimus nesigilino.
„Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos ir pateiktos informacijos pakankamumo spręsti jo tinkamumo eiti pareigas valstybės tarnyboje klausimą“, – teigiama LVAT sprendime.
Teismas pabrėžė, kad nepriekaištingos reputacijos samprata yra pateikta specialioje Valstybės tarnybos įstatymo normoje, kurioje yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas.
Anot teismo, STT surinktoje ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateiktoje informacijoje apie šį asmenį gali būti ir informacija, kuri yra reikšminga asmens pripažinimui neturinčiu nepriekaištingos reputacijos.
„Jūsų minimoje nutarties vietoje teismas kalba ne apie šį konkretų atvejį, ne apie STT pažymą, kurią gavo buvęs ministras, bet bendrai apie tai, kaip taikoma konkreti įstatymo nuostata“, – 15min komentavo ŽŪM.
Taigi, anot ministerijos, sakinys „STT surinktoje ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateiktoje informacijoje apie šį asmenį gali būti ir informacija, kuri yra reikšminga asmens pripažinimui neturinčiu nepriekaištingos reputacijos“, nereiškia, kad atleidimui būtų galima panaudoti kitą straipsnį.
Kaip teigiama 15min atsiųstame ŽŪM komentare, teismas nurodė, kad šiuo atveju asmuo negalėjo būti atleistas tuo pagrindu, kuris nurodytas įsakyme dėl atleidimo, bet teismas nieko nepasisakė apie tai, kad atleidimui galėjo būti taikomas kitas teisinis pagrindas.
Anot ministerijos, įsakymą atleisti E.Bėrontą parengė pats ministras, nes tik jis turėjo jam asmeniškai skirtos įslaptintos informacijos.
Po šio teismo sprendimo naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys galėtų kreiptis į STT ir paprašyti informacijos apie E.Bėrontą – jis turi tam teisę – ir ją pats įvertinti.
Penktadienį ŽŪM pateiktuose atsakymuose buvo teigiama, kad ministras Giedrius Surplys poziciją dėl E.Bėronto yra išsakęs viešai ir jos nekeičia.
Pirmadienį ministerijos atstovai teigė, kad ministras G.Surplys kreipėsi į STT dėl informacijos apie E.Bėrontą.
Teismas lapkritį suformuos precedentą
E.Bėrontui netekus pareigų 15min analizavo, kas turėtų atsakyti už tai, jei teismas jį grąžintų vadovauti NMA.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras 15min tuomet paaiškino, politikams negalioja tvarka, numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, leidžiančiame valstybei susigrąžinti prarastus pinigus dėl blogų sprendimų.
„Vyriausybės narys yra politikas, jam Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas“, – pabrėžė konservatorius.
Jis tuomet pabrėžė, kad teismų praktika dėl politikų atsakomybės nesuformuota ir ji bus suformuota teismui pasisakius buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio byloje.
LVAT lapkričio 13 dieną skelbs, ar iš R.Palaičio VRM pagrįstai priteista 15 tūkst. 907 turtinei žalai atlyginti. Generalinės prokuratūros teigimu, nuostolį ministerija patyrė dėl buvusio vidaus reikalų ministro veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių, kuris vėliau į pareigas grįžo ir prisiteisė kompensaciją.
