„Pats KT sprendimas yra labai svarbus, nes tuo baigiama diskusija, kuri tikrai ne vienus metus truko“, – trečiadienį BNS sakė Ewelina Dobrowolska, komentuodama KT nutarimą, kad pernai gegužę įsigaliojęs įstatymas, jog kai kurių Lietuvos piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai.
„Šis nutarimas yra be galo svarbus ir mūsų piliečiams, kurie žino, kad turi teisę nesikreipdami į teismus pakeisti vardą ir pavardę ir išlaikyti lietuvišką pasą“, – teigė ministrė.
Ji pabrėžė, jog Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuviškai ir tik atskirais atvejais leidžiamos išimtys.
Teisingumo ministrės duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo nauja asmenvardžių rašymo tvarka, 718 Lietuvos piliečių pasinaudojo galimybe perrašyti vardą arba pavardę.
„Didžioji dalis jų yra lietuviai, sudarę santuoką su užsieniečiu ar jų vaikai, kurie neretai turi dvigubą pilietybę“, – atkreipė dėmesį ministrė.
Ji pati pasinaudojo įstatymo galimybe ir savo vardą bei pavardę perrašė pagal lenkišką tradiciją – su „w“.
Vienas iš skundo KT autorių „valstietis“ Eugenijus Jovaiša BNS sakė negalįs suprasti trečiadienį paskelbto nutarimo. Anot jo, anksčiau tas pats teismas tris kartus reiškė kitokią nuomonę ir pabrėžė, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškai.
E.Jovaišos teigimu, tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo išvadoje nepažymėjo, jog asmenvardžių rašymas lotyniškais rašmenis kelia pavojų lietuvių kalbai, nereiškia, jog taip nėra.
„VLKK greičiausiai nepažymėjo šito dalyko, nes tai yra savaime suprantamas dalykas, mat įstatymu keičiama abėcėlė“, – sakė Seimo narys.
Anot jo, leidus asmenvardžiuose naudoti x, q ir w, pakeista lietuviška abėcėlė.
„Kodėl KT nenagrinėja tame pačiame įstatyme nustatytos normos, jog nebūtina vardų ir pavardžių gramatinė rašyba. Kitaip tariant, dabar aš galiu užsirašyti ką tik noriu, kokios noriu šalies, tautos abėcėlę, tą ir daro dabar mūsų bendrapiliečiai lenkų kilmės žmonės, tą greitai darys vokiečiai, anglai. Kodėl šitas dalykas yra nenagrinėtas?“ – stebėjosi E.Jovaiša.
„Jeigu jie išveda, kad VLKK nenurodo grėsmės, vadinasi, galima spręsti, kad viskas leistina? Na, žinote yra labai įdomūs sprendimai“, – teigė jis.
KT trečiadienį paskelbė, jog kai kurių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų dokumentuose neprieštarauja Konstitucijai.
Teismas pabrėžė, kad Seimas iš dalies atsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos poziciją dėl pasiūlyto asmenvardžių rašymo ir tik atskirais atvejais leido vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o tie atvejai, kuriems komisija nepritarė, jos nebuvo įvertinti kaip keliantys pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, neteigta, kad jie nedera su lietuvių kalbos tradicija.
KT taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams. Teismo teigimu, Seimas turi atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie būtų įvertinti kaip keliantys pavojų lietuvių kalbai.
Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.
Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Grupė Seimo narių šį įstatymą apskundė KT, nes, anot jų, Seimas pakeisdamas asmenvardžių rašybą neatsižvelgė į Valstybinę lietuvių kalbos komisijos išvadą, jog lotyniškais rašmenimis vardai ir pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.
VLKK nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
