„Pažadėjau R.Karbauskiui pasistengti, kad nė vienas liberalas nebalsuotų už jų stumiamą urėdijų reformą, nes buvo atsisakyta į Seimo darbotvarkę įtraukti mano užregistruotą ir teisininkų įvertintą alternatyvų Miškų įstatymo projektą, kuris, beje, „valstiečiams“ dar ir naudingas“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio Seime frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Pažadėjau R.Karbauskiui pasistengti, kad nė vienas liberalas nebalsuotų už jų stumiamą urėdijų reformą.
Jam taip pat nesuprantama, kodėl, tik pradėjus diskutuoti apie Seimo sesijos pratęsimą, kurio labiausiai prireikė Miškų įstatymui priimti, pasigirdo premjero S.Skvernelio ir R.Karbauskio grasinimai sukurti specialiąją komisiją, kuri tirtų parlamentarų ryšius su miškininkais.
Tokie planai glumino ir konservatorių lyderį bei partijos frakcijos Seime seniūną Gabrielių Landsbergį, ir „valstiečių“ partnerius koalicijoje socialdemokratus.
Galėtų atsirasti ne viena, o net dvi komisijos
S.Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos apie daugybę nustatytų pažeidimų urėdijose. Tai esą leistų inicijuoti specialiosios komisijos sudarymą, o ši ištirtų ne tik pažeidimus, bet ir parlamentarų ryšius su miškininkais bei urėdais.
Prašysiu komisijos taip pat ištirti faktą, kodėl, vos paskirtas ministru, K.Navickas nuvažiavo į Klaipėdą susitikti su S.Paulausku? Ar tai buvo neatidėliotinas jo, kaip ministro, darbas?
„Aš pritariu tokios komisijos sudarymui ir, jei ji Seime bus sudaryta, įregistruosiu pasiūlymą, kad būtų išsiaiškinta, ar premjeras S.Skvernelis, R.Karbauskis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas nesusiję su stambiais medienos perdirbimo verslininkais Sigitu Paulausku, Gintautu Pangoniu, Andriumi Zimnicku bei kitais.
Kad ministras K.Navickas susijęs – jau akivaizdu, nes pusbrolis turi didelę medienos perdirbimo įmonę. Prašysiu komisijos taip pat ištirti faktą, kodėl, vos paskirtas ministru, K.Navickas nuvažiavo į Klaipėdą susitikti su S.Paulausku? Ar tai buvo neatidėliotinas jo, kaip ministro, darbas?“ – svarstė Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Jis neneigė, kad per ketverius metus, būdamas praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovu, ne kartą buvo susitikęs su miškininkais ir urėdais, bandydamas spręsti jiems aktualias problemas. Pasak A.Salamakino, tai – tiesioginio šio Seimo komiteto vadovų darbo dalis.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis sakė, kad ir jo vadovaujama frakcija palaikytų premjero inicijuojamos komisijos sudarymą, tik jis stebėjosi, kodėl apie kažkokius pažeidimus urėdijose prabilta tik dabar: „Kita vertus, kodėl S.Skvernelis informacijos apie pažeidimus neperduoda teisėsaugai? Bet kuriuo atveju, mes – už tai, kad, jeigu yra reikalas, būtina ištirti tuos pažeidimus.“
A.Salamakinas įsitikinęs, kad informacija apie pažeidimus urėdijose – mažmožis, lyginant su tuo, kad urėdijų reforma pirmiausia reikalinga stambiems medienos perdirbimo verslininkams: „Juk jie net neslepia – kiek bus tų urėdijų, jiems visai nerūpi. Svarbiausia – pigiau Lietuvoje nusipirkti medienos ir sugriauti Lietuvos miškų sistemą, kuri šiuo metu yra viena geriausių pasaulyje. O tie S.Skvernelio minimi pažeidimai – maždaug tokie: važiavo mišku mašina ir išmynė paklotę, ne taip buvo nukirstos medžių šakos. Tokių dalykų miškininkų darbe pasitaiko kasdien.“
E.Gentvilas kartu su frakcija irgi neprieštarautų komisijos sudarymui, tik stebėjosi „valstiečių“ nuostata, kad, jei kažkas su kažkuo nesutinka, tai būtinai turi savų interesų arba kuo nors nusižengęs.
„Aš turiu miško ir per tarpininkus esu jo pardavęs lentpjūvėms bei miško perdirbimo įmonėms. Su urėdijomis jokių ryšių neturiu, išskyrus tą atvejį, kai 2007 m. Kuršėnų urėdija man parengė planą miškui apsodinti. Pasodinau 51 tūkst. medžių. Todėl turiu supratimą apie miškus. Bet tai – ne priežastis priešintis „valstiečių“ brukamai miškų reformai“, nors R.Karbauskiui atrodo, kad tas, kas priešinasi jų reformoms, turi materialių interesų ar net susijęs su nusikaltėliais. Jei „valstiečiai“ tirs socialdemokratus, paprašysiu ištirti ir mane“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Kodėl vyriausybė kratosi atsakomybės?
E.Gentvilas įsitikinęs, kad miškų reformą galima įvykdyti kur kas paprasčiau, nei užsibrėžę „valstiečiai“ ir premjeras S.Skvernelis.
Liberalas atkreipė dėmesį, kad urėdijos yra valstybės įmonės, o Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme nurodyta, kad visus sprendimus dėl šių įmonių priima vyriausybė.
„Valstiečių“ ir vyriausybės bandymai urėdijų reformą „stumti“ per Seimą reiškia, kad vyriausybė, kaip ir priimant Darbo kodeksą, vengia atsakomybės, todėl bando „prisidengti“ Seimu. Mano įstatymo pataisa, kurią praėjusį penktadienį buvo atsisakyta įtraukti į darbotvarkę, bet R. Karbauskis prižadėjo įtraukti antradienį, sako: „eikite ir darykite“. Bet jie to vengia.
Todėl ir S.Skverneliui, ir R.Karbauskiui pasakiau, kad, jei jie eis tokiu keliu, tai rizikuoja pralošti viską. Kaip atrodys vyriausybė, jei reformai Seimas nepritars? Kaltins opoziciją dėl nesėkmės? Tegul nesidangsto opozicija, bet, jei nori nusižudyti, tegul žudosi“, – nevyniojo žodžių į vatą E.Gentvilas.
Jis tvirtino esąs tikras, kad, jeigu šiuo metu Seime svarstoma miškų reforma būtų grąžinta vyriausybei, tai nei S.Skvernelis, nei jo kabineto narys K.Navickas jai nepritartų, racionaliai viską apgalvotų – o gal reikėtų pritarti socialdemokratų ar specialistų siūlymams?
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis tvirtino, kad „valstiečių“ siūlymams sukurti vieną įmonę, valdančią miškus, sumažinti urėdijų skaičių nuo 42 iki 25 ir atimti iš jų juridinio asmens statusą nebus pritarta. Frakcijoje priimtas sprendimas balsuoti už pasiūlymą, kad urėdijų mažėtų, tačiau jos išlaikytų juridinių asmenų statusą.
Jei reikės, Seimo sesiją pratęs dar kartą
Paklaustas, ar „valstiečiai“ rimtai nusiteikę Seime kurti S.Skvernelio siūlomą komisiją parlamentarų ryšiams su miškininkais ištirti, R.Karbauskis tvirtino, kad tokio sprendimo dar nėra.
Esant tokiam pasipriešinimui reformai, noras ištirti tuos pažeidimus tik didėja.
Jis aiškino, kad mintis kurti tokią komisiją premjerui galėjo kilti dėl to, kad miškininkų bendruomenė nežino, o ir į viešumą nepatenka informacija apie pažeidimus miškuose.
„Valstiečių“ lyderis įsitikinęs, kad miškininkai privalėtų žinoti apie tuos pažeidimus. Jis teigė šiuo metu turįs žinių, kad, atlikus tyrimą dvylikoje urėdijų, nustatyta 1400 pažeidimų: „Labai rimtų pažeidimų. Kai kurie jų – jau sisteminiai. Ir tai kelia labai didelį susirūpinimą. Esant tokiam pasipriešinimui reformai, noras ištirti tuos pažeidimus tik didėja.“
– Kas suinteresuotas ir kas trukdo, kad informacija apie pažeidimus miškuose būtų paviešinta? – LRT.lt pasiteiravo R.Karbauskio.
– Nežinau, tik žinau, kad žinios apie tai pirmiausia pasiekė premjerą, o tik po to – ministrą K.Navicką. Tačiau ministrui panaši informacija turėtų būti pateikta pirmiausia.
– Jeigu jūs ir premjeras disponuojate informacija apie rimtus pažeidimus miškų ūkyje, kodėl ta informacija neperduodama teisėsaugai?
– Ji tikrai bus perduota. Kodėl ji anksčiau nebuvo atiduota, nežinau. Premjeras tą informaciją gavo tik praėjusį ketvirtadienį. Kas ją pateikė, irgi negalėčiau atsakyti. Aš ją mačiau. Matė ir koalicijos partneriai socialdemokratai. Taip pat buvo supažindinta mūsų frakcija.
– Kodėl urėdijų reforma taip užsitęsė ir dėl jos teko Seimo sesiją pratęsti?
Esant būtinybei, Seimo sesija bus pratęsta dar kartą.
– Mes siekiame, kad ta reforma būtų įgyvendinta, o bandymai ją užtęsti reiškia, kad galbūt mūsų norai išblės. Bet galiu patikinti, kad eisime iki galo ir vis tiek pasieksime savo tikslą. Jeigu prireiks, dirbsime su miškų visuomene tol, kol ji supras, kad reforma – būtina. Esant būtinybei, Seimo sesija bus pratęsta dar kartą.
Miškų įstatymą, kuris leistų pradėti „valstiečių“ inicijuojamą urėdijų reformą, Seimas numato svarstyti ir balsuoti dėl jo liepos 4 d.
