„Neatrodo, kad Lietuvos kariuomenė išsibalansuotų neigiama prasme po šitos reformos, tai po susitikimo su ministru ir su kariuomenės vadu, sakyčiau, kad liberalai pakankamai pozityviai žiūri į šitokį pertvarkos modelį, nors iš pradžių, pripažįstu, jis atrodė šokiruojantis“, – trečiadienį Žinių radijui sakė E.Gentvilas.
Siekiant pertvarkyti šaukimo į kariuomenę tvarką, KAM antradienį pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.
„Iš pradžių turėjome tam tikro skepticizmo – kaip čia dabar trumpinamas laikas nuo devynių mėnesių iki šešių mėnesių, bet kai matome tuos planus, kuriuos ne politikai pasiūlė, o kariuomenės tai yra siūlymas. Kariuomenė, vertindama ir savo galimybes, ir resursus, rezervus mato tokį rengimo modelį kaip optimalų“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatys Lietuvos kariuomenės vadas.
Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.
Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.
Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius, o karo prievolininko statusą asmuo įgytų nuo 17 metų.
Tai reikštų, kad dar būdamas nepilnamečiu jaunuolis atsidurtų šauktinių sąrašuose ir būtų įpareigotas pasitikrinti sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, kad sulaukęs pilnametystės ir baigęs mokyklą būtų pasiruošęs iš karto tarnauti.
Įstatymo projekte taip pat numatomos finansinės paskatos – tiek šauktiniams, tiek jų darbdaviams.
KAM anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.
Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
