Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, per pastaruosius dvejus metus „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje buvo užfiksuoti aštuoni vadinamojo ISPS (International Ship ant Port Facility Security Code) pažeidimai. Pagal vyriausybės nutarimą, visi terminalai, laivai turi laikytis šio kodekso reikalavimų.
„Pasirodo, uosto apsaugos vadovas nebuvo manęs informavęs, o Susisiekimo ministeriją ne tik kad neinformavo, bet ir dezinformavo. Nuo praėjusios savaitės Jucys uosto direkcijoje nebedirba. Nenustebome, kad keltas „Liverpool Seaways“ buvo sulaikytas Švedijoje, reikėjo ištaisyti ISPS reikalavimus, o terminaluose buvo žiūrėta pro pirštus“, – sakė E. Gentvilas, atleidęs uosto apsaugos vadovą Alvydą Jucį.
Nelegali krova
Narpliodami saugumo situaciją šiame terminale, uosto vadovai rado prielaidų manyti, jog kažkas kitas šioje vietoje vykdo krovą, nors tam reikia turėti Lietuvos saugios laivybos administracijos išduodamą licenciją. Bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ tokį leidimą turi, tačiau kitos kompanijos šiame terminale vykdyti veiklos neturi licencijų.
Anot E. Gentvilo, susidarė kurioziška situacija – „Klaipėdos hidrotechnika“ teismams teikia duomenis apie itin menkas krovos pajamas, 120 ar 180 Lt per mėnesį. „Visi supranta, kad medieną, perkrovus į laivą, tai kainuoja ne Vydūno banknotą. Taigi, vieni vykdo krovą, nerodo pajamų, kiti teigia, kad krovos nevykdo ir neturi pajamų. Tokiu būdu restruktūrizacijos byloje bendrovė atsidūrė „geroje“ situacijoje. Teigia, kad nori mokėti uostui rinkliavas, mokesčius ir teismų priteistas sumas, 9,4 mln. Lt, bet negauna pajamų“, – pinkles narpliojo uosto vadovas.
Narplioja teisėsauga
Jei taip uoste užtikrinama tvarka, niekad neatsižadėsiu savo žodžių, kuriuos sakiau – uoste yra ar buvo skylė, – teigė E. Gentvilas.
Dėl nelegaliai vykdomos veiklos uostas vasario pradžioje kreipėsi į Mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pastaroji vasario viduryje pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamąjį kodeksą dėl vertimosi nelegalia veikla. Vėliau prokuratūros sprendimu tyrimas perduotas Klaipėdos apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriui.
Tačiau tai dar ne viskas. Nors „Klaipėdos hidrotechnika“ Susisiekimo ministerijai nusiuntė raštą, kuriame teigia pašalinusi dalį saugumo trūkumų, patikrinus paaiškėjo, kad jie neištaisyti. Susisiekimo ministras E. Masiulis savo įsakymu panaikino ISPS kodekso galiojimą šiame Klaipėdos uosto terminale. Dabar iš šio terminalo galima vykdyti krovinių pervežimą į kitus Lietuvos uostus, tačiau, tokių nėra. „Klaipėdos hidrotechnikos“ terminalas negali funkcionuoti kaip krovos terminalas dėl daugkartinių ir nuolatinių ISPS kodekso reikalavimų nevykdymo.
Pagal kodekso reikalavimus, įvažiavimą į tokią uosto teritoriją turi saugoti asmenys, kurių kandidatūra suderinta su Valstybės saugumo departamentu ar policija. Vieną naktį į terminalą atvykus pareigūnams, teritoriją saugojo tekintojas.
„Jei taip uoste užtikrinama tvarka, niekad neatsižadėsiu savo žodžių, kuriuos sakiau – uoste yra ar buvo skylė“, – teigė E.Gentvilas. Uosto vadovas yra sakęs, jog per tokį terminalą, neužtikrinantį saugumo, į uostą galėjo patekti ir narkotikų, ir nelegalų.
Šiuo metu terminalo apsaugą perėmė pats uostas, o bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ telefonu niekas neatsiliepia.
