„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 09 29

Į Lietuvą gali atvykti dar keliasdešimt afganistaniečių vertėjų, atvykusiųjų patikra baigiama

Lietuvoje prieglobstį gavo 167 Lietuvos kariuomenei talkinę afganistaniečiai vertėjai bei jų šeimų nariai. Dar vienuolikos žmonių istorijos ir dokumentai yra tikrinami. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė aktualijų laidoje „15/15“ sakė, kad į Lietuvą ateityje gali atvykti dar kelios dešimtys buvusių Lietuvos karių pagalbininkų, kol kas nepasiekusių šalies.

– Ar buvo rasta kabliukų, įtarimų, kad galbūt dalis žmonių susiję su teroristinėmis organizacijomis?

– Kalbama apie 11 žmonių, (kuriems kol kas nesuteiktas prieglobstis).

Kol kas nesame gavę jokios informacijos apie juos. Tarnybos, kurioms išsiuntėme prašymus pateikti informaciją, dar nesurinko visos informacijos, negali nei patvirtinti, nei paneigti.

– Kokios informacijos jums trūksta?

– Mums trūksta patvirtinimo, kad tai žmonės, kurie bendradarbiavo su mūsų pajėgomis Afganistane, kad buvo vertėjai ir būtent dėl to gali kilti grėsmė jų gyvybei, jeigu jie turėtų likti gyventi Afganistane.

Taip pat dar laukiame išvadų, ar jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

– Iš kokios institucijos išvadų laukiate?

– Čia yra standartinė procedūra. Dėl grėsmių valstybės saugumui mes kreipiamės į Valstybės saugumo departamentą, dėl grėsmių viešajai tvarkai – į Policijos departamentą, dėl grėsmių nelegaliai migracijai – į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Dėl patvirtinimo, kad šitie žmonės tikrai bendradarbiavo su mūsų tarnybomis, mes kreipiamės į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas.

Dokumentai galėjo pasimesti

– Kodėl tų vienuolikos žmonių informacija vėluoja palyginti su kitais? Kodėl informacija apie 167 žmones gauta anksčiau?

– Aš galiu tiktai spėlioti, pati konkretaus atsakymo nežinau. Įtariu, kad yra žmogiškasis faktorius, kadangi per šitą masinę europinę evakuaciją evakuota tūkstančiai žmonių, gal tie dokumentai ir pasimetė.

Turbūt yra žmogiškasis faktorius – neužtenka rankų mūsų tarnyboms greitai surinkti tą informaciją, nes turėkime omeny, kad tie patys žmonės dirba ir su Afganistano vertėjais, ir su visais kitais migrantais, kurie yra šiuo metu Lietuvoje.

– Kada tikimasi gauti atsakymus ir jau patvirtinti prieglobstį arba jo nesuteikti?

– Pagal procedūras terminai nėra labai griežtai nustatyti. Aš galiu tik kalbėti apie praktiką, kad kartais papildomos informacijos mums tenka laukti nuo dviejų savaičių netgi gal iki dviejų mėnesių. Aš tikiuosi, kad taip ilgai laukti nereikės ir kad tuos sprendimus galėsime priimti greičiau.

– Manote, kad tai savaičių klausimas?

– Aš tikiuosi, kad tai yra savaičių klausimas.

– Ar prieglobstį Lietuvoje gauna ir vertėjų žmonos, vaikai?

– Taip, visi 167 – tai tiek tie patys žmonės, kurie vertėjavo, tiek jų artimieji, nes Talibanas nesirenka, kad, tarkime, vien tiktai vertėjai kalti, jie sankcijas taiko visiems, kurie bent kiek buvo susiję su pajėgomis.

Tad natūralu, kad šeimos nariai taip pat asocijuojami su tais, kurie bendradarbiavo su Vakarų tarnybomis.

Dėl to nesaugu yra tiek patiems vertėjams, tiek jų šeimos nariams. Jie visi gauna tą patį pabėgėlio statusą, kuris suteikia teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Turi teisę pasirinkti

– Kur jie glausis, kaip keisis jų gyvenimas?

– Šiuo metu, mano žiniomis, didžioji dalis gyvena Raseiniuose ir būtent ten jiems bus suteikta pirminė integracijos programa. Pirmus tris mėnesius jie gaus koncentruotą integracijos programą su išmokomis, galimybe mokytis lietuvių kalbos, bet paskui pagal taisykles tą programa prasitęsia savivaldybėse ir gali trukti iki metų ar net ilgiau.

Čia pagal kiekvieno žmogaus poreikius, bet jie patys gali spręsti, ar norės naudotis integracijos programa ir gyventi ten, kur ta programa yra jiems teikiama, ar jie vis dėlto turi kažkokių kitų planų, pavyzdžiui, susirasti darbdavį kuriam nors kitam mieste ir tiesiog išvyks dirbti, pasakę, kad pagalbos nereikia, susitvarkys patys.

– Ar jie privalo likti Lietuvoje, ar gali išvykti kur nors kitur į Europos Sąjungą, tarkim, į Lenkiją?

– Taip, tai yra jų pasirinkimas, jie turi teisę gyventi Lietuvoje. Lietuva jam suteikia politinę apsaugą nuo neišsiuntimo. Jie gali jaustis saugūs Lietuvoje, bet jeigu jie susiras darbdavį, ar pradės studijas kurioje nors kitoje valstybėje, ar kitu pagrindu šeimos nariai nuspręs vykti gyventi į kitą valstybę ir kita valstybė jiems išduos leidimą gyventi, tai yra visiškai normalu, legalu, jie tai gali padaryti.

– Viceministras Margiris Abukevičius sako, kad afganistaniečių, kurie talkino Lietuvos kariuomenei, gali atvykti ir daugiau. Kas yra jums žinoma apie dar tik ketinančius atvykti afganistaniečius vertėjus?

– Kol kas žinau tik tiek, kiek jūs, žinau, kad yra svarstoma apie kelias dešimtis tokių asmenų. Mano paskutinėmis žiniomis, svarstoma, kokiu būdu juos atkelti į Lietuvą, tad kol kas tiesiog laukiame politinio sprendimo.

Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs