Kaip skelbė portalas „Delfi“, L.Kalinauskaitė prisipažino jaučianti spaudimą išeiti iš darbo, nes nesutiko užmegzti neformalių santykių su nuteistaisiais. Jos teigimu, dar besimokydama Kalėjimų departamento Mokymo centre iš tuomečio Imuniteto skyriaus viršininko Gintaro Zaveckio ir kitų pareigūnų ji sulaukė pasiūlymo tapti slapta bendradarbe ir surinkti kuo daugiau informacijos iš Lukiškėse įkalintų nusikalstamo susivienijimo narių. Kai pareigūnė atsisakė, jai pagrasinta išgalvotais liudijimais apie neva nuteistiesiems įneštus narkotikus.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium ir naujienų portalo DELFI.lt žurnalistu Dainiumi Sinkevičiumi.
– Pone E.Jankevičiau, šiandien pasakėte, kad didžioji dalis L.Kalinauskaitės istorijos Jus įtikino – pažadėjote paramą, palaikymą. Jei ja tikite, vadinasi, pripažįstate kalėjimų sistemoje giliai įsišaknijusias problemas. Kaip ketinate tas problemas spręsti? Turbūt pripažįstate, kad buvusio Kalėjimo departamento vadovo R.Krikštaponio atsistatydinimas paliečia tik ledkalnio viršūnę?
E.Jankevičius: Be abejonės, atsistatydinimas paliečia tik ledkalnio viršūnę, bet mes pakeitėme labai daug vadovų – daugiau nei pusę. Imuniteto skyriaus vadovė irgi pasikeitė. Jos veikla aš esu patenkintas. Tarp kitko pareigūnė [L.Kalinauskaitė] buvo ir pas ją nuėjusi, sakė, kad ji kelia jai pasitikėjimą, nueitų ir antrą kartą jai pasipasakoti. Pokyčiai vyksta, bet, aišku, yra tam tikri pareigūnai, kurie, matyt, dar nesikeičia ir elgiasi taip kaip anksčiau. Visa ši istorija yra labai sudėtinga, paini. Taip žmogiškai mes bendravome su pareigūne kokią valandą. Ir aš ja patikėjau. Aišku, ikiteisminis tyrimas viską labai tiksliai sudėlios, visus faktus atskleis. Mes stengsimės tai padaryti kaip įmanoma greičiau ir viešai pateikti visą įmanomą informaciją.
– Bet sutinkate, kad pasitikėjimas pareigūne reiškia nepasitikėjimą ta sistema, su kuria ji susidūrė ir kuri jai grasina?
E.Jankevičius: Dar prieš ateidamas čia, prieš pusę metų pradėjęs dirbti, turėjau informacijos ir mačiau, kad ta sistema yra tikrai keistina, švelniai tariant, keistina.
– Pone D.Sinkevičiau, savo „Facebooko“ paskyroje rašėte, kad vien įstatymų keitimais, „bachūrų“ izoliavimais kalėjimų sistemos nepakeisime, reikia viską sugriauti, kaip Jūs sakote, kad iš naujo galėtume pastatyti. Linkite ministrui griežtesnio požiūrio. Koks tas griežtesnis požiūris turėtų būti? Ką turi daryti ministras?
D.Sinkevičius: Ministras turėtų, ko gero, absoliučiai griežtai žiūrėti ir nebepasitikėti savo pavaldžių įstaigų darbuotojais, vadovais, tarkime, Kalėjimų departamento, nes dauguma jų dirba ne vienerius metus, daugybę metų, jie yra susigyvenę su ta sena tvarka, kurią reikia būtinai keisti. 28 metai nepriklausomybės, ir mes kalėjimų sistemoje absoliučiai nieko nedarėme, viskas likę nuo sovietinio režimo. Be griežtos rankos, be griežto kumščio nieko kitaip nebus.
Aišku, reikia pakeisti visą kalėjimų struktūrą, reikia naujus kalėjimus pastatyti, bet čia valdžia turėtų skirti tam pinigų. Ir tuos pinigus jie anksčiau ar vėliau privalės skirti, nes, pažiūrėkite, jeigu suskaičiavus, kiek yra išmokėta kaliniams kompensacijų iš mūsų valstybės, tai turbūt stovėtų prabangūs viešbučiai, o ne mūsų kalėjimai.
– Pone ministre, L. Kalinauskaitės istorijoje baisu ne tik tai, kas galbūt įvyko, kas buvo aprašyta, bet ir tai, kad, kaip aiškėja, pati sistema nepajėgi savarankiškai išsivalyti. Imuniteto struktūros galbūt tiesiog nefunkcionuoja. Prireikė žiniasklaidos įsikišimo, kad visuomenė sužinotų, kas ten vyksta. Kaip reikėtų šalinti ligos priežastis, o ne vien kovoti su simptomais?
E.Jankevičius: Pirmiausia labai gerai, kad mes esame tokiame lygyje, kad ir žiniasklaida yra gerai informuota, ir pareigūnai kalba, ir kiti darbuotojai kalba. Toks tikslas ir buvo – į šią sistemą įnešti skaidrumo ir daugiau viešumo.
– Bet Jūs nenorite pasakyti, kad tikėjotės, jog žiniasklaida įsikiš ir tvarkys problemas?
E.Jankevičius: Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas sausio 4-ą dieną. Panašiu metu, matyt, pareigūnė lankėsi žiniasklaidos priemonėse, konkrečiai pas Dainių. Viskas vyksta paraleliai. Tai yra gerai. Galbūt ikiteisminiam tyrimui ta informacija galėjo šiek tiek trukdyti. Tačiau kai dabar pasikalbėjau su Imuniteto skyriaus vadove, viskas yra gerai, tikimės greitu metu viskas išsispręs. Per tą, sakykime, trumpesnį laiką, kiek mes čia dirbome, mano manymu, padarėme pirmus labai svarbius žingsnius. Pirmiausia reorganizavome patį Kalėjimų departamentą. Nuo šių metų vasario 1-osios dirbs daug mažiau pareigūnų, įvyks daug pokyčių, ir visi tie sutaupyti pinigai...
– Ir liks tik tie geri pareigūnai?
E.Jankevičius: Taip pat yra 4 įstaigos sujungtos į 2. Kiekvienoje įstaigoje yra pakeista struktūra, pakeistas valdymas, liko mažiau skyrių ir kuo mažiau vadovaujančios grandies – visos tos lėšos skiriamos į pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Ir algos pareigūnams didės. Reorganizuojama ir Probacijos tarnyba, yra priimtos naujos vidaus tvarkos taisyklės, kurios sugriežtina kalinių elgesį, ir mes tikimės labai gerų rezultatų. Jūs visi matėte tokį didelį kalinių nepasitenkinimą. Taip pat labai svarbus aspektas yra tai, kad kaliniai buvo nepakankamai gydomi, sakykime, nuo ŽIV, hepatito C, tuberkuliozės. Šių ligų gydymui finansuoti Kalėjimų departamentas neturėjo lėšų, tie žmonės nebuvo pakankamai gydomi ir, išėję į laisvę, galima buvo tikėtis...
– Kitaip tariant, ne tik profesionalumo, bet ir finansavimo problemos?
E.Jankevičius: Seimas neseniai priėmė įstatymą, kur finansavimas bus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tai didžiulė pagalba ir revoliucinis projektas.
– Pone D.Sinkevičiau, pusę metų kalėjime dirbanti L.Kalinauskaitė sako, kad tokių atvejų kaip jos yra daugybė, kad sistema yra supuvusi ir daugybę metų niekas nesikeičia. Ar Jūs tikite, kad dabar kas nors keisis iš esmės?
D.Sinkevičius: Reikia pripažinti, ministras deda daug pastangų, kad sistema keistųsi, bet vien to tikrai nepakanka. O kalbant apie supuvusią sistemą, iš tikrųjų panašu, kad taip ir yra, nes tie žmonės, kaip minėjau, visą gyvenimą dirbo kalėjimų sistemoje, jie nenori permainų. Naujas atėjęs jaunas žmogus, kuris visai kito požiūrio, kito mąstymo, susiduria su tuo. Jis, kaip Laura sakė, turi du pasirinkimus: arba išeiti iš darbo, arba eiti kartu pasroviui visoje sistemoje.
Kalbant apie tą kalbėjimą, kurį ministras minėjo, pasakė, kad Laurai galbūt vienintelė išeitis buvo kalbėjimas žiniasklaidoje. Iš vienos pusės yra blogai, kad viešumoje atsirado tokia žinia, nes tai tarsi visą sistemą apjuodina, bet iš kitos pusės, labai gerai, nes tokių atvejų, pasirodo, kaip supratau iš Lauros, yra daugiau.
Pareigūnai dirbdavo, sulaukdavo tokių pačių spaudimo būdų ir tiesiog nusižemindavo ir išeidavo iš darbo. Buvo ir kita istorija rašyta, visiškai priešinga, kai kalinys pasakojo, kaip jis buvo priverstas sekti pareigūnus, permiegoti su pareigūnėmis, jas taip sukompromituoti. Tai faktai, kurie paviešinti ir skandalingi. Man labai sunku suvokti, kaip tai galėjo būti.
E.Jankevičius: Kol kas mus pasivijo praeities šešėlis, mes tikimės, kad vis tiek artimiausiu metu bus duota labai daug atsakymų į šiuos metamus šešėlius mūsų sistemoje.
– Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai išsiaiškinti šią situaciją dėl kriminalinės žvalgybos metodų taikymo ar galimo piktnaudžiavimo jais Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyboje. Apskritai tokie metodai negali būti taikomi šitoje sistemoje? Ar tai turėtų kažkaip nuspręsti komisija? Ar jūs turite savo nuomonę dėl šių metodų taikymo?
D.Sinkevičius: Pareigūnai gali prašyti, kad kitas pareigūnas galbūt kažką sužinotų, bet negali kito pareigūno versti tuos dalykus daryti. Ta informacija, kurią pareigūnas surinkęs galėtų panaudoti kokiame nors ikiteisminiame tyrime, yra kitas klausimas. Ko gero, ne, nes kitu atveju tai būtų operatyvinė informacija.
– Bet toks pareigūnų prašymas nėra neteisėtas?
E.Jankevičius: Pareigūnai gali kreiptis į kitą pareigūną, kad šis bendradarbiautų, viskas yra gerai. Bet būdas, kaip tai daroma, jeigu tai yra teisybė... Vėlgi ikiteisminio tyrimo rezultatų mes dar neturime, kai buvęs Imuniteto skyriaus vadovas lankosi 5–6 kartus Mokymo centre, per diplomų apdovanojimo ceremonijas, ir vis, pamerkęs akį, sako, kažkaip prašo: „Gal mes bendradarbiaukime kartu...“ Man jau viršija padorumo, žmogiško etiškumo ribas.
– Kaip vertinate įkalinimo įstaigų vadovų „baliuką“ kartu su ponu R.Krikštaponiu Trakų rajone? O gal visai normalu, kad vienos profesijos žmonės, po darbo susirinkę, susitinka pasėdėti, pasikalbėti, išgerti, užkąsti? Gal toks modernus „team building“ – nieko blogo, kaip tik gerai? Kaip jūs vertinate, pone ministre?
E.Jankevičius: Manau, vis tiek reikėtų pasiaiškinti. Aš tiksliai sužinosiu ir gausiu posėdžio protokolą, apie ką ten kalbėjo. Vis tiek situacija šiek tiek keistoka, lyg atrodytų, vakare kažkur, tokioje nuošalioje vietoje, tarėsi dėl kažkokių projektų, dėl kažkokio darbo... Matysime, tikrai pasidomėsiu, kas apmokėjo už tą sodybą, kokiais tikslais ir kas buvo kalbama.
– Pone D.Sinkevičiau, tiesiog „team buildingas“, įmonės nori suartėti...
D.Sinkevičius: Šiuo atveju tas pasitarimas įvyko 15 val., jie dirba iki 15:45 val. Tai yra paimtos 45 minutės valstybės tarnybos darbo laiko, o po to jau sėdi ten, aptarinėja, tarkime, valstybinius reikalus. Iš šono atrodo labai keistai, nes, tarkime, sėdi Kalėjimų departamento direktorius ir jam pavaldūs įkalinimo įstaigų vadovai. Kalėjimų departamento vadovas visa tai apmoka. Kokius jie valstybinius reikalus sprendžia po darbo – apskritai yra nesuvokiama, o vėliau eina maudytis į kubilą. „Chebros vakarėlis“ – pavadinkime taip, nepabijokime to žodžio.
– „Chebra“, kaip sakyti, lieka, niekur nedingsta.
D.Sinkevičius: Po to labai sunku laukti objektyvaus požiūrio į kitus pareigūnus, nes jeigu jie kažką blogai padarys, jie jau yra „chebros“ žmonės, tai štai galbūt...
E.Jankevčius: Visa tai neatrodė labai skaidriai, bet, aišku, jeigu žmonės kartais daro „team buildingus“... Bet tai reikia daryti kitokiais būdais.
– Pone E.Jankevičiau, ar kitose jėgos struktūrose taip pat pasitaiko atvejų, ar jūs turite žinių apie tai, kad žmonės verčiami taikyti panašius operatyvinės veiklos metodus kaip šiuo atveju?
E. Jankevičius: Neturiu informacijos, negaliu pasakyti.
– Kitaip tariant, čia gali būti išimtis. Bet ponia L.Kalinauskaitė sakė, kad daug tokių atvejų.
E.Jankevičius: Ji minėjo, matyt, mūsų sistemą. Man, kaip naujam žmogui, tokie faktai nėra žinomi, bet labai svarbu, ne kad tai buvo daroma, o būdas, kaip tai buvo daroma. Čia, matyt, dar siekis buvo galbūt palaužti žmogų, kad jis sutiktų. Nežinau, ar tikrai ta pareigūnė buvo tokia vertinga, ar tik ji galėjo atskleisti...
– Bet stengsitės ištirti tuos kitus atvejus?
E.Jankevičius: Be abejonės, be abejonės. Vyksta plataus masto ikiteisminis tyrimas, ir manau, kad mes pasižiūrėsime į ankstesnius Imuniteto skyriaus darbo metodus, kiek tai bus prieinama ir įmanoma patikrinti.
