„Liepos 3-iąją gavome visą pluoštą Eglutės laiškų. Pirmasis, kaip jos pačios pažymėta, rašytas birželio 22 dieną, kiti – birželio 27, 28, 29, 30 dienomis. Iš Vilniaus, kaip rodo pašto spaudas, visi laiškai išsiųsti tą pačią liepos 2-ąją. Dar du laiškai atkeliavo liepos 15-ąją. Kur jie laikomi kelias savaites?“ – stebėjosi E.Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė.
E.Kusaitė buvo sulaikyta praėjusių metų spalio 29 dieną, įtariama būrusi bendrininkų grupę teroro aktams vykdyti. Tyrimą atliekantys prokurorai anksčiau tvirtino, kad ji ketino vykti į Rusiją ir susisprogdinti kokioje nors karo bazėje, vėliau pateikta versija, jog mergina teroro aktą turėjo surengti Čečėnijoje.
Dvidešimtmetės E.Kusaitės artimieji tvirtina, kad merginą teroriste, padedami prokurorų, bando paversti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, ilgą laiką su ja bendravę, paskui inicijavę bylą.
„Eglės laiškuose kartais taip pat pasigirsta panikos: „Kur jūs prapuolėte, kodėl nerašote.“ Matyt, laiškai jai ateina taip pat retai, kaip ir mums. Baisu, nes nežinome, kokia jos sveikata, ar jai viskas gerai“, – nerimauja merginos teta I.Jeleniauskaitė.
Merginos motina Virginija Kusienė ketvirtadienį Generalinei prokuratūrai perdavė paklausimą ir prašė išaiškinti, kodėl dukters laiškai šeimą pasiekia taip retai. Moterų prašymai leisti aplankyti merginą kalėjime nuolat plaukia ne tik bylą tiriančiam prokurorui Justui Lauciui, bet ir Generalinės prokuratūros vadovams, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Rezultatų – jokių.
Atostogaujantį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vadovą pavaduojantis Vilius Slaičiūnas sakė, kad iš šios įstaigos E.Kusaitės laiškai išsiunčiami pagal teisės aktų reikalavimus – per tris dienas nuo jų pateikimo. Tačiau V.Slaičiūnas nepaneigė, kad merginos žinutes perskaito ne tik jos šeima.
„Jeigu laiškus kam nors ir reikia perduoti, yra įstatymų nustatyta tvarka“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar su E.Kusaitės laiškais susipažįsta bylą tiriantis prokuroras J.Laucius, kalėjimo pareigūnas tarstelėjo: „Jo ir klauskite.“
„Mes esame tik bausmės vykdytojai. Prokuroras procesiniuose veiksmuose turi įstatymo numatytas teises. Visi pasimatymai, skambučiai ir kiti dalykai, kol asmuo suimtas, reguliuojami tik su bylą tiriančio prokuroro leidimu. Tai numato įstatymas“, – aiškino V.Slaičiūnas.
