Turbūt nedaugelis žino, kad žinomos moters tėvai – itin didelę patirtį sukaupę, pripažinti medikai. Mama Gražina Petkūnienė – medicinos mokslų daktarė, akių ligų gydytoja. A. a. tėtis Vytautas Mildažis – docentas, ilgametis medicinos instituto fizikos ir biofizikos dėstytojas.
Padėjo kitiems savo sąskaita
Daugeliui žmonių atrodo, kad kyšius imantys gydytojai susikuria patogų ir materialiai aprūpintą gyvenimą. E. Mildažytė apgailestauja, kad klišė apie gydytojus „kyšininkus“ taikoma visiems be išimtiems.
E.Mildažytės tėvų pavyzdys puikiai parodo, kad taip manyti – klaidinga. Moters mama turi dviejų kambarių butą daugiabutyje, esančiame Vilniaus Lazdynų mikrorajone, o tėtis – bendrabučio tipo butą Kaune Kalniečių rajone.
„Jiems svarbiausia buvo sąžinė ir tai ką jie gali padaryti dėl kitų“, – sako E.Mildažytė ir prisimena, kad, kai mama gynėsi disertaciją Maskvoje, turėjo galimybę padėti savo pacientams, gyvenantiems Lietuvoje. Būdama Rusijoje oftolmologė G. Petkūnienė jiems skambindavo į Lietuvą savo sąskaita (tuomet skambutis kainavo kelis rublius, o to meto Lietuvoje tai buvo dideli pinigai) ir juos konsultuodavo, o prireikus organizuodavo operacijas progresyvioje Maskvos klinikoje, nes mūsų šalyje dar nebuvo persodinami akių lęšiukai.
Klaidingas požiūris
Galbūt kažkam gali atrodyti, kad populiariai laidų vedėjai ligoninių ir poliklinikų durys atviresnės nei kitiems žmonės, bet tai nėra tiesa. „Pastaruoju metu prižiūrėjau 88 metų moterį. Deja, ji mirė, tačiau iki pat paskutinės minutės medikai gelbėjo jos sveikatą ir gyvybę: atstatinėjo kraujotaką, puikiai prižiūrėjo, nors niekas nieko nedavė“, – patirtimi dalinasi E.Mildažytė.
Vis tik žinoma moteris įžvelgia kelias klaidas, kurias daro žmonės, pravėrę poliklinikų ar ligoninių duris. „Kai kurie įsivaizduoja, kad, kai jie suserga, visi turi viską mesti ir pulti juos gydyti, o jei reikia laukti, kas yra natūralu, mano, kad kyšis išgelbės“, – kalba žinoma moteris.
Pašnekovė įsitikinusi, kad susirgęs žmogus nori dėmesio, tikisi užuojautos ir paramos, tačiau tai – ne gydytojo pareiga, nes jo darbas – diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą. Emocine paciento būkle turi rūpintis artimieji, psichologas ar kitos slaugą suteikiančios institucijos.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Nendrė Černiauskienė sako, kad tyrimai rodo, jog patys gydytojai, kai jiems duodamas kyšis, jaučiasi nemaloniai. O situacija, kai bandoma neoficialiai padėkoti tarsi signalizuoja, kad nepasitikima jo, kaip mediko, kompetencija ir kvalifikacija.
Didelis krūvis
Pacientai kartais būna įsitikinę, kad jei gydytojo nuotaika prasta, tai ji tokia dėl to, kad negavo kyšio. Tačiau pamiršta, kad gydytojai taip pat žmonės, kuriems būna bloga nuotaika, nes galbūt nutiko asmeninė nelaimė, galbūt susirgo jų šeimos nariai ar artimieji, gal išgyvena skyrybas, o gal pervargo nuo itin didelio darbo krūvio. Tačiau tai nereiškia, kad jis laukia kyšio ar yra prastas profesionalas.
„Kartą paėmiau mamą iš darbo, o ji įsėdo į automobilį stiklinėmis akimis ir sako: „Šiandien priėmiau 32 pacientus“. Kaip po tiek gali būti nepavargęs? Žinoma, paskutiniam pacientui galbūt ir plačiai nebenusišypsojo, nes buvo susikaupusi ir jėgų užteko tik tinkamai atlikti savo darbą – padėti pacientui pasveikti“, – sako E.Mildažytė.
Liga ne gydytojo – o tavo
Žinoma moteris pastebi, kad neretai susirgę žmonės ieško kaltų, juk kaltę nuo savęs nusimesti lengviausia. „Neseniai lankiau ligonį Santaros klinikose, o pakeliui namo sutikau plaučių liga sergantį pacientą. Oi, kaip daug man jis papasakojo apie kyšininkus medikus, tačiau pats pūtė cigaretės dūmą man tiesiai į akis, – prisimena žurnalistė. – Beje, tėtis, kuris pats sirgo Parkinsono liga, visada sakydavo, kad liga yra ne gydytojo – o tavo“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
