Kai kurių šalių, įskaitant Latviją ir Lenkiją, sprendimą trauktis iš pakto jis vadina populistiniu sprendimu.
„Tai yra principinių nuostatų rinkinys, paliekantis visoms šalims suverenitetą spręsti savo migracijos politiką. Tai yra principų rinkinys, kaip kovoti su tokiu globaliu reiškiniu kovoti, arba, kaip reguliuoti tokį reiškinį“, – BNS telefonu iš Maroko pirmadienį teigė E.Misiūnas.
Jis Marakeše vykstančioje konferencijoje kartu su dar pusantro šimto šalių atstovais pirmadienį priėmė migracijos paktą.
Praėjusį gruodį šio pakto ruošime dalyvavimą nutraukė Jungtinės Valstijos. Susitarimą atmetė dar kelios šalys, tarp kurių Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Šveicarija.
Kritikai teigia, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos riboja valstybių suverenitetą ir galimybes vykdyti savarankišką sienų apsaugą bei užsienio politiką.
Tačiau E.Misiūnas pabrėžia, kad jis niekaip neapriboja šalių laisvės priimti savarankiškus sprendimus.
„Vien tik dėl to visuomenės spaudimo politikai pasiduoda tokioms nuotaikoms ir priima tokius populistinius sprendimus, nes jeigu kalbėtume apie privalomą sprendimą, tai būtų iš esmės kitos diskusijos“, – sakė E. Misiūnas.
Anot vidaus reikalų ministro, kad paktas naudingas šalims, kurios iki šiol neturėjo jokių nuostatų, kaip reguliuoti migraciją bei kovoti su prekyba žmonėmis. Tarp tokių šalių, pasak E.Misiūno, daugiausia – Afrikos šalys, kurios pačios prašo padėti migracijos suvaldymo klausimais.
„Nereikia bijoti šito dokumento, nereikia gąsdintis principinių nuostatų. Aš manau, kad jis padės reguliuoti migraciją, bet pačios šalys galės nuspręsti, kokių priemonių imtis“, – teigė ministras.
Aš manau, kad jis padės reguliuoti migraciją, bet pačios šalys galės nuspręsti, kokių priemonių imtis.
Migracijos pakte išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
„Tas procesas turi būti gerai reglamentuotas, nustatytos principinės nuostatos, kad mes žinotume, apie kurias vertybes kalbame – kad nelegali migracija yra blogis, prekyba žmonėmis, kontrabanda žmonių ir reikia preventyviai veikti. Ir šiuo atveju – legali migracija, kuriai reikia nustatyti tam tikras taisykles ir skatinti legalią migraciją“, – BNS sakė E.Misiūnas.
Paktu siekiama ginti migrantų žmogaus teises, bet tai nereiškia, kad sukuriama teisė į migraciją.
Tarp vyriausybių užsibrėžtų tikslų yra įsipareigojimai taikyt sulaikymą tik kraštutiniais atvejais, gerinti konsulinę apsaugą ir teikti migrantams pagrindines paslaugas.
Paktą remiančios vyriausybės sutiko gerinti sąlygas, kad teisėta migracija skatintų darbo jėgos mobilumą, švietimo galimybes ir neleistų migrantams tapti prekiautojų žmonėmis aukomis.
Signatarės taip pat įsipareigojo peržiūrėti darbuotojų migrantų įdarbinimo procedūras ir pasirūpinti, kad jos būtų sąžiningos ir etiškos.
Pakte taip pat minimas pažadas kovoti su bet kokiomis diskriminacijos, ksenofobijos ir netolerancijos migrantų atžvilgiu apraiškomis.
Dokumentą Jungtinių tautų būstinėje Niujorke oficialiai ketinama pasirašyti 2019 metų vasarį.
