„Šiuo metu visi gaisrai yra užgesinti, situacijos yra valdomos, tačiau iššūkis dar nesibaigė“, – penktadienį vykusio susitikimo metu sakė ministras.
„Gaisrų priežastys yra nusistovėjęs šiltas pakankamai sausas oras, išdžiuvęs paviršinis žemės dirvos sluoksnis. Tačiau pagrindinis šių nelaimių elementas yra žmonių neapdairumas, neatsakingumas“, – sakė laikinai PAGD vadovo pareigas einantis Mindaugas Kanapickas.
Penktadienį yra paskelbtas ketvirtos klasės miškų gaisringumas, t. y. labai didelis gaisrų pavojus.
„Prašau visų gyventojų atsisakyti laužų deginimo miškuose. Taip pat sodininkų prašau nedeginti senų lapų ar šakų“, – sakė E. Misiūnas.
Anot jo, pajėgos dirba sustiprintu režimu. PAGD pareigūnus yra atšaukęs iš mokymų ir atostogų, numatytas budėjimas namuose, taip pat įkurtas operacijų centras, kuris dalinasi naujausia informacija.
Su ugniagesiais bendradarbiauja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie stebi situaciją, esant reikalui padeda gaisrininkams.
Iš viso šiemet jau kilo 2565 gaisrų atvirose teritorijose, per juos išdegė 2602 ha atvirų teritorijų.
Ketvirtadienį didžiulis gaisras kilo Šalčininkų rajone esančiame Krakūnų kaime, kur liepsnojo 14 pastatų.
PAGD duomenimis, per dvi paras pastarasias paras šalyje sudegė 30 pastatų.
Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškuose gaisrai šiemet kyla triskart dažniau nei pernai, jau sudegė 150 ha miškų – 15 kartų daugiau nei pernai.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, fiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
