„Jeigu žiūrime aukščiausiu lygiu, tai aš tikrai matau vadovės nekompetencijos problemą“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė ministras.
Ministerija tyrė migracijos pareigūnų informacijos perdavimo Rusijos Konstituciniam Teismui aplinkybes, žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio nesuteikimo aplinkybes bei Rusijos SMP banko patarėjo Antono Treušnikovo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo bei panaikinimo aplinkybes.
Formalų įstatymų pažeidimą specialistai įžvelgė tik ištyrę A.Treušnikovo atvejį. Patikrinimo išvadose teigiama, kad migracijos pareigūnai nesilaikė visų nustatytų reikalavimų patikrinti, ar verslininko Lietuvoje registruota įmonė nėra fiktyvi, tačiau tarnybinės nuobaudos jiems nebuvo skirtos, nes tarnybinio nusižengimo senaties terminas jau yra suėjęs.
Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodė, kad šiemet nurodydamas aplinkybes apie sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų Migracijos departamentas Maskvai suteikė perteklinę informaciją. Visgi įstatymai čia pažeisti nebuvo.
Formalaus pažeidimo tyrėjai neįžvelgė ir nagrinėdami priežastis, kodėl Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio J.Titovui. Visgi vidaus reikalų ministras teigia, kad pastarasis sprendimas ir su Rusijos Konstituciniu Teismu susijusi istorija rodo, jog tiek Migracijos departamento vadovei, tiek jo darbuotojams trūksta politinės nuovokos.
„Šitų pareigūnų sprendimai vienaip ar kitaip yra susiję su užsienio politika, todėl jie turi suprasti, kas mes esame, kur mes esame, koks yra politinis kontekstas“, – sakė E.Misiūnas.
Jis teigė, kad atleisti E.Gudzinskaitę neužtenka teisinio pagrindo. Ministras atsisakė nurodyti, ar pasitiki Migracijos departamento vadove, ir teigė, kad dėl jos likimo pareigose gali būti sprendžiama sausį per ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų metinį vertinimą.
Pati atsistatydinti neketina
Migracijos departamento direktorė toliau laikosi pozicijos, kad problemas jos vadovaujamoje įstaigoje daugiausia lemia per didelis darbo krūvis.
„Kai visada bėgi, neturi laiko atsisėsti ir pamąstyti“, – BNS sakė E.Gudzinskaitė.
Departamentas prašo Vidaus reikalų ministerijos skirti papildomų pinigų tam, kad galėtų įdarbinti 12 žmonių. Ministras E.Misiūnas teigė sieksiantis, kad tam reikalingos lėšos kitąmet atsirastų.
Šiuo metu į Migracijos departamentą laikinai atsiųsti dešimt tarnautojų iš policijos. Ekspertai sako, kad pastaraisiais metais migracijos pareigūnų darbo krūvis išaugo dėl smarkiai augančio darbo imigrantų skaičiaus.
Pasak vidaus reikalų ministro, visų Migracijos departamento klaidų negalima pateisinti dideliu darbo krūviu. Anot jo, tarnybinis patikrinimas rodo, kad „kai kuriems sprendimams tiesiog neskiriamas pakankamas dėmesys“.
E.Gudzinskaitė sako pati atsistatydinti neketinanti.
„Manau, kad esamomis aplinkybėmis dirbu geriausiai, kaip galiu. Aišku, pastabas priimu ir matau sritis, kur galime tobulėti“, – trečiadienį sakė pareigūnė.
Pasak jos, po viešos kritikos departamentui specialistai, priimdami sprendimus, jau sustiprino konsultacijas su Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ar Valstybės saugumo departamentu, taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paprastesnio duomenų gavimo.
Ieško būdų pertvarkyti
Vidaus reikalų ministerija šiuo metu ieško būdų, kaip šalyje pertvarkyti migracijos sistemą.
Spalio pradžioje teigęs, kad po reformos šalyje neliks Migracijos departamento, o jo funkcijos bus išdalytos policijai ir pasieniečiams, E.Misiūnas kiek sušvelnino poziciją. Jo teigimu, pertvarkos planas dar kuriamas.
„Žiūrime racionaliausius sprendimus, kokie jie vis dėlto turėtų būti. (...) Mes ieškome dar sprendimų, teisės aktai dar nepradėti rengti“, – sakė ministras.
Planus likviduoti Migracijos departamentą buvo sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
E.Misiūnas teigė, kad pertvarkos planas bus baigtas rengti ir pristatytas „artimiausiomis savaitėmis“.
