Apie tai, kad prezidentas nesutiko patikėti E.Misiūnui žemesnės grandies teisėjo pareigų, jis pats pirmadienį pranešė feisbuke.
„Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo dienos, kai pateikiau prašymą atstatyti mano, kaip buvusio teisėjo statusą, iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros Teisės grupės gavau žinią, jog į buvusias teisėjo pareigas skiriamas nebūsiu. Argumentuojama tuo, kad dalyvavau politikoje ir neatitinku „politinio neutralumo“ principo“, – dėstė E.Misiūnas.
Jis tikino, jog į politiką pasuko, nes tai galėjo daryti pagal įstatymus, taip pat pabrėžė, kad neįstojo į jokią partiją, o Seimo rinkimuose esą dalyvavo kaip savarankiškas kandidatas.
Priimdamas sprendimą dalyvauti politikoje E.Misiūnas teigė vadovavęsis Teismų įstatymu, pagal kurį, buvęs teisėjas gali būti „paskirtas tos pačios ar bet kurios žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas, bei nustatytas terminas, kad „nuo pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai“.
Jis atkreipė dėmesį ir į nuostatas Konstitucijoje, kurioje teigiama, kad „teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“, taip pat – į teiginius Teismų įstatyme, kuriame nustatyti reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus.
„Visus įstatymuose nustatytus reikalavimus atitikau tiek 2015 m., kai buvau paskirtas teisėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek atitinku juos dabar.
Noriu pabrėžti, kad nebuvau jokios politinės partijos narys, rikimuose dalyvavau kaip savarankiškas asmuo“, – teigė E.Misiūnas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, E.Misiūnas Seimo rinkimuose dalyvavo kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas, jo pavardė buvo šios partijos rinkiminiame sąraše.
Jis taip pat ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas, kurį laiką buvo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio politinio pasitikėjimo patarėju.
E.Misiūnas stebėjosi, jog tam, kad grįžtų prie teisėjo darbo, jam reikia „politiškai atšalti“.
„Atkreiptinas dėmesys, kad nei LR Konstitucijoje, nei LR Teismų įstatyme nėra „politinio atšalimo“ sąvokos. Priešingai, buvau pasiruošęs po LR VRM ministro ir LR KAM viceministro sąžiningai ir skaidriai vykdytų pareigų, garbingai toliau eiti sunkias ir atsakingas teisėjo pareigas, bet LR Prezidentūra nusprendė kitaip...
Esu dėkingas už šiandien išgirstą atsakymą, nes pusantro mėnesio nežinioje, neleido imtis aktyvių veiksmų ieškant naujo darbo.
Taigi, Gerbiamieji, esu atviras pasiūlymams, iššūkių nebijau. Esu socialinių mokslų srities teisės krypties mokslų daktaras, buvęs LR KAM viceministras, LR VRM ministras, Teisėjas, dėstytojas ir pareigūnas“, – savo įrašą feisbuke baigė E.Misiūnas.
Prezidento komunikacijos grupė 15min nurodė nekomentuosianti privataus asmens kreipimosi į prezidentūrą, tačiau įvardijo bendrus principus, kurie esą taikomi asmenims, siekiantiems tapti teisėjais ar atstatyti teisėjo statusą.
Asmenys taip pat turi atitikti politinio neutralumo principą.
„Sprendžiant klausimą dėl asmenų, siekiančių tapti teisėjais, yra vertinama jų motyvacija eiti teisėjo pareigas. Asmenys taip pat turi atitikti politinio neutralumo principą.
Asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę, minėtų kriterijų netenkina“, – rašoma atsakyme.
Vilniaus apylinkės teismo teisėju E.Misiūnas dirbo 2015–2016 metais.
Prieš tai – Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, Mykolo Romerio universitete.
