Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą pasisakė 85 Seimo nariai, 11 buvo „prieš“ ir 6 parlamentarai susilaikė.
Opoziciniai konservatoriai antradienį reikalavo atidėti balsavimą dėl VTEK vadovo, nes komisija prieš pat jį nutarė netirti aplinkybių dėl premjero Sauliaus Skvernelio nenurodytų sutuoktinės akcijų.
Kaip pranešė naujienų portalas 15min, S.Skvernelis interesų deklaracijoje nenurodė savo sutuoktinės Silvijos Skvernelės turimų „Swedbank“ akcijų. Ji yra šio banko darbuotoja.
Žurnalistams aiškindamas situaciją S.Skvernelis sakė deklaravęs sutuoktinės darbovietę, o akcijų nenurodęs, nes šias ji gavo kaip darbo užmokesčio dalį. Pildydamas turto deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai premjeras pažymėjo, kad 2016 metais jo žmonos valdomų akcijų vertė buvo beveik 7 tūkst. eurų.
Seime sulaukęs klausimo dėl šios situacijos E.Sakalauskas teigė nusišalinęs, komisijos nariams svarstant pranešimą apie nedeklaruotas premjero žmonos akcijas.
„Nuo pirmųjų minučių, kai atėjo informacija į VTEK, aš ėmiausi priemonių, oficialiai kreipiausi į komisijos narius, pareikšdamas nusišalinimą“, – antradienį Seime sakė E.Sakalauskas.
Anot jo, VTEK galioja praktika, kad jeigu svarstomas klausimas, susijęs su subjektu, kuris delegavo kurį nors narį į VTEK, tas narys nusišalina. E.Sakalauską į VTEK delegavo premjeras S.Skvernelis. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ruožtu pasiūlė jo kandidatūrą į komisijos vadovus.
Nuolatinio vadovo VTEK neturi nuo praėjusių metų kovo, kai gresiant balsavimui dėl nepasitikėjimo iš pareigų pasitraukė tuometinis komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius.
Balandį Seimo vadovas į šias pareigas teikė Virginijaus Kanapinsko kandidatūrą, bet parlamentarai jai nepritarė.
VTEK sudaro penki nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.