Neseniai buvo paskelbta PSO duomenų analizė, parodžiusi, kad 2015–2019 metais Lietuva gerokai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas paskelbė, kad Lietuva pateko į penketuką šalių, labiausiai sumažinusių alkoholio vartojimą. Anot jo, tuo pat metu mažėjo su alkoholio vartojimu siejamų ligų, alkoholinių psichozių.
„Tikrai galėjo sumažėti vartojimas“
RPLC direktorius Emilis Subata 15min sakė, kad PSO duomenys jį įtikina.
„Yra atskiros metodologijos, statistiniai duomenys, kurie tikrai yra patikimi. Be to, mes tikime tais skaičiais – tikrai galėjo sumažėti alkoholio vartojimas“, – patikino jis.
Tačiau laikotarpis, per kurį įvyko šis mažėjimas, neužgriebė 2020 metų pradžioje prasidėjusio karantino.
Viešumoje buvo girdėti svarstymų, kad karantino sunkumai vertė žmones gerti daugiau.
Tačiau E.Subata tvirtino, kad per karantiną žmonių elgesys buvo įvairus.
„Tie, kurie turi psichologinių problemų, daugiau vartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau negalime atmesti ir to dalyko, kad buvo visiškai išnykę šventimai, vestuvės, pobūviai, vaikščiojimas į svečius. Be to, alkoholis yra dažniausiai vartojamas būtent grupėse, kuriose daugiausiai išgeriama.
Viso to nebuvo, nėra taip, kad vienareikšmiškai turėjo didėti alkoholio vartojimas. Galbūt vieniems žmonėms padidėjo, kitiems – gerokai sumažėjo“, – kalbėjo profesorius.
E.Subatos teigimu, teikiant paslaugas RPLC nejaučiama, kad dabar situacija būtų dramatiška.
„Pas mus yra teikiamos planinės paslaugos. Pacientai suplanuoja ir ateina į gydymo kursus.
Mes betarpiškai nesusiję su ūmiomis ligomis ir jų gydymu, bet tai, ką rodo psichiatrinių ligoninių statistika, kad alkoholinių psichozių itin sumažėjo – o tai yra visų pripažįstamas tikrasis rodiklis, kad ūmių būklių, apsinuodijimų, psichozių sumažėjo“, – pabrėžė jis.
Profesorius laisvinimų nepalaiko
Specialistas mano, kad politikams nereikėtų laisvinti alkoholio prieinamumo.
Šiuo metu Seime svarstomais pakeitimais siūloma įvesti minimalų pardavimo amžiaus ribojimą skirtingo stiprumo alkoholiniams gėrimams, leisti gėrimus pardavinėti ilgiau sekmadieniais, taikyti liberalesnius reikalavimus reklamai.
„Vertinu vienareikšmiškai neigiamai. Nes per ketverius metus visuomenė priprato, visi prisitaikė, nėra kažkokių didelių trukdymų kasdieniniam žmonių gyvenimui. To daryti tikrai nereikėtų, nes čia bus procesas – jei pradės laisvinti, tai tuo nepasibaigs, seks tolesni atlaisvinimai, reklamos laisvinimas ir panašiai“, – sakė jis.
Manau, kad tai, ką pradėjo buvusi Vyriausybė, buvo gerai ir reikėtų tai tęsti.
E.Subata atkreipė dėmesį, kad Lietuva dėl alkoholio vartojimo ypatybių turi kitokį šleifą nei Vakarų šalys.
„Turiu galvoje posovietinį mentalitetą ir dešimtmečius besitęsiantį besaikį gėrimą. Mes labiau linkę grįžti prie tų buvusių stereotipų. Manau, kad tai, ką pradėjo buvusi Vyriausybė, buvo gerai ir reikėtų tai tęsti“, – pabrėžė pašnekovas.
