E.Zingeris aiškino, kad pasiūlymas vienai Seimo erdvių suteikti C.G.E.Mannerheimo vardą yra susijęs su artėjančiomis aštuoniasdešimtosiomis Suomijos–SSRS karo pradžios metinėmis.
Stebuklingas laimėjimas
Pavadinti Seimo salę Suomijos herojaus ir pasipriešinimo sovietų agresijai simbolio vardu E.Zingeris sakė pasiūlęs kaip Nepriklausomybės Akto signataras bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas.
„Kodėl Seime? Kodėl ne Krašto apsaugos ministerijoje ar ne Užsienio reikalų ministerijoje? Todėl, kad čia vyko mūsų gynyba. Čia buvo mūsų Mannerheimo linija, čia buvo mūsų Mannerheimo barikados, kurių dalis išliko čia, prie Seimo, kaip muziejus. Šis vardas mums simbolizuoja sėkmingą pasiruošimą gintis ir sėkmingą savo nepriklausomybės apgynimą“, – pabrėžė E.Zingeris.
Čia buvo mūsų Mannerheimo linija, čia buvo mūsų Mannerheimo barikados, kurių dalis išliko čia, prie Seimo, kaip muziejus.
Kartu jis minėjo, kad šiandien labai lengvai galime išmatuoti, kokie yra suomiai, kurie Žiemos karo metu apsigynė nuo sovietų, ir kuo esame mes, penkiasdešimt metų buvę okupuoti SSRS.
Vadinamasis Žiemos karas prasidėjo 1939 metų lapkričio 30 dieną, kai Raudonoji armija užpuolė kaimyninę Suomiją.
Per kelis karo mėnesius žuvo daugybė suomių, taip pat sovietų kareivių, bet Suomija atsilaikė prieš SSRS ir išsaugojo nepriklausomybę.
„Aštuoniasdešimt metų stebuklingam suomių laimėjimui prieš baisias bolševikų ordas, kurios būtų vežusios suomius milijonais į Sibirą, kaip ir mus – Lietuvą, Latviją, Estiją – vežė ten“, – pažymėjo E.Zingeris.
Aštuoniasdešimt metų stebuklingam – stebuklingam suomių laimėjimui prieš baisias bolševikų ordas, kurios būtų vežusios suomius milijonais į Sibirą, kaip ir mus – Lietuvą, Latviją, Estiją – vežė ten.
G.Kirkilo palaikymas
E.Zingeris sakė, kad idėjai vieną Seimo salių pavadinti C.G.E.Mannerheimo garbei pritarė parlamentiniai Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai.
Anot parlamentaro, teikiant pasiūlymą, konkreti salė, kuriai būtų suteiktas buvusio Suomijos prezidento vardas, nebuvo nurodyta.
Tačiau, kaip teigė E.Zingeris, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas svarstė, kad C.G.E.Mannerheimo garbei galėtų būti pavadinta parlamento Europos reikalų komiteto salė.
Iniciatyva sveikintina, bet...
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė tikino, kad parlamento valdyba labai vertina ir džiaugiasi E.Zingerio iniciatyva.
Pasak jos, C.G.E.Mannerheimo kaip Suomijos karo vado vardas mums yra labai svarus ir svarbus.
„Tačiau Seimo valdyba vis tik mano, kad pirmiausia reikėtų, jog šį klausimą kolega E.Zingeris, kadangi ji yra teikėjas, aptartų. Pavedėme Seimo valdybos nutarimu, kad svarstytų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Jos išvada būtų labai svarbi“, – nurodė R.Baškienė.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja sakė, kad siūlyta pasitarti ir su Užsienio reikalų ministerija bei kartu pagalvoti, kur ir kaip kitaip būtų galima pagerbti C.G.E.Mannerheimą.
Svarstyta nebūtinai salę Seime pavadinti jo vardu. Kaip pasakojo R.Baškienė, galbūt parlamento rūmuose galima pakabinti jo nuotrauką ar kokią atminimo lentelę. Galbūt tai galėtų atsirasti kur nors ministerijoje.
„Mes tiesiog pasidžiaugėme, kad atkreiptas dėmesys į istoriškumą, jo svarbą, bet kartu pasakėme, jog mums Lietuvos parlamente iš tikrųjų labai svarbu, kad būtų Lietuvos vadovai, Lietuvos lyderiai, Lietuvos kovų dalyviai paminėti tinkamai. Ir tų salių neturime tiek, kad galėtumėme jas pervadinti. Nes kilo klausimas: o kurią gi?
Ar K.Antanavičiaus salę, ar A.M.Brazausko, ar kurio kito panaikinsime? Iš tikrųjų valdybos nariai išsakė daug pastebėjimų: ir pagiriančių Emanuelį už jo iniciatyvą, ir kartu pasakančių, kad reikia ieškoti kitokio būdo, nebūtinai suteikti Seimo salės pavadinimą šiam garbiam asmeniui“, – pažymėjo R.Baškienė.
Ir tų salių neturime tiek, kad galėtumėme jas pervadinti. Nes kilo klausimas: o kurią gi? Ar K.Antanavičiaus salę, ar A.M.Brazausko, ar kurio kito panaikinsime?
E.Zingeris teigė pritariantis tam, kad Seime reikia įamžinti daugybės Lietuvos herojų atminimą. Pavyzdžiui, kai kurių partizanų ar pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui pirmininkavusios ir prezidente 1926 metais siekusios tapti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės.
Siūlo ir J.Žemaičio-Vytauto pavadinimą
Panašu, kad E.Zingerio siūlymas paskatino ir kitus parlamentarus teikti iniciatyvas dėl Seimo rūmų salių pavadinimų.
Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius trečiadienį pranešė užregistravęs pasiūlymą vieną iš parlamento salių pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko, 2009 metais pripažintu ketvirtuoju šalies prezidentu Jono Žemaičio-Vytauto vardu.
