„Mes pateikėme įstatymui pastabas. Vienas iš siūlymų yra, kad vaikams švietimo ir laisvalaikio paslaugos turėtų būti teikiamos ne toje gyvenamojoje teritorijoje, bet kad jie galėtų judėtų, įvertinant pabėgimo ir kitas rizikas“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė E.Žiobienė.
Anot jos, reikėtų paieškoti tinkamo ir saugaus būdo, kaip tai padaryti.
„Turėtų būti reglamentuota, kad laisvalaikio paslaugos galėtų būti vaikams organizuojamos kitoje vietoje, galbūt labai organizuota, ne individualu, bet to reikia. Reikia, kad vaikai augtų pilnavertėmis asmenybėmis“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Jos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 660 neteisėtai į Lietuvą patekusių nepilnamečių, iš jų 62 atvyko nelydimi suaugusiųjų.
„Visi mokyklinio amžiaus vaikai gauna švietimo paslaugas, tai yra mokosi lietuvių kalbos. Mokymą organizuoja mokykla „Lietuvių namai“. Jie yra parengę mokytojus, mokymo programą ir tie mokytojai dirba klasėse maždaug po 15 vaikų“, – pasakojo E.Žiobienė.
Anot jos, tėvai noriai išleidžia vaikus mokytis lietuviškai, nepaisant to, kad Lietuva nėra jų kelionės tikslas.
E.Žiobienės teigimu, migrantų vaikai šiuo metu gauna ir reikalingas medicinos paslaugas.
„Ilgą laiką kėlė rūpestį sveikatos apsauga, bet dabar matome, kad su sveikata yra gerokai susitvarkyta, kad vaikai tikrai gauna sveikatos paslaugas. Visiems vaikams tikrinama sveikata. Jeigu pagal įstatymą yra būtinoji sveikatos apsauga, tai sakyčiau, kad vaikų atveju yra ne tik būtinoji, o išskirtiniais atvejais, kur sudėtingi atvejai, gauna maksimaliai viską“, – kalbėjo kontrolierė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Minsko režimo hibridine ataka.