D.Frantzas BNS sako, kad Lietuva gerai padirbėjo, tobulindama teisinę sistemą, gerindama valstybės valdomų įmonių skaidrumo standartus ir valdymą, tačiau norint baigti stojimo į EBPO procesą, šaliai dar reikia baigti urėdijų ir kelių priežiūros įmonių reformą.
„Galiu labai tvirtai pasakyti, jog Lietuvos progresas yra geras. Ji įveikė kelias svarbias kliūtis ir mes tikimės, jog jei procesas vyks tokiu pat greičiu, tai Lietuva bus pasiruošusi prisijungti prie EBPO kažkuriuo metu 2018 metais“, – interviu BNS sakė EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, EBPO siekia didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą, bet organizacija negali nurodyti šalims, kiek jose turi veikti kai kurių sektorių įmonių, pavyzdžiui, urėdijų. Tai privalo nuspręsti šalies Vyriausybė kartu su suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
– Kaip šiuo metu atrodo Lietuvos progresas, siekiant prisijungti prie EBPO?
– Trumpas atsakymas būtų, jog jūs esate labai geroje pozicijoje. Galiu labai tvirtai pasakyti, jog Lietuvos progresas yra geras. Ji įveikė kelias svarbias kliūtis, ir mes tikimės, jog jei procesas vyks tokiu pat greičiu, tai Lietuva bus pasiruošusi prisijungti prie EBPO 2018 metais. Koordinuotas Vyriausybės ir parlamento požiūris į prisijungimo procesą yra viena iš priežasčių, kodėl yra padarytas toks progresas.
– Jūs paminėjote, kad Lietuva neseniai įveikė keletą kliūčių. Kokias būtent kliūtis turite galvoje?
– Prieš kyšininkavimą ir korupciją Lietuva priėmė svarbius teisėkūros pakeitimus, kurie leidžia šalies teisinei sistemai atitikti EBPO konvenciją prieš kyšininkavimą. Lapkritį Lietuva priėmė Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, kurios susijusios su atsakomybe už užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose ir privalomu kyšio konfiskavimu. Šioje vietoje esmė yra tai, kad Lietuvos baudžiamieji kodeksai atitinka arba netrukus atitiks geriausius ir EBPO skatinamus standartus.
Balandžio 20 dieną Lietuva baigė vidinę prisijungimo prie EBPO konvencijos prieš kyšininkavimą procedūrą. Tai yra svarbus ir pozityvus žingsnis. Aš manau, kad tai sukuria politinį impulsą Lietuvoje ir tai yra signalas visai EBPO – komitetams, narėms ir darbuotojams, jog Lietuva daro tikrą ir labai stiprią pažangą.
Aš manau, kad tai sukuria politinį impulsą Lietuvoje ir tai yra signalas visai EBPO – komitetams, narėms ir darbuotojams, jog Lietuva daro tikrą ir labai stiprią pažangą.
Papildoma gera pažanga yra padaryta valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymo ir skaidrumo didinimo procese. Šioje srityje daugelis šalių turi problemų, artėjant prie geriausių ir EBPO skatinamų standartų, o svarbiausia, kad tai yra geriausi standartai, leidžiantys VVĮ efektyviau ir funkcionaliau prisidėti prie šalies ekonomikos.
Lietuva padidino nepriklausomų šių įmonių valdybos narių proporciją ir padarė jų skaidrumo standartus privalomus didelėms viešojo intereso valstybės įmonėms. Kai šios reformos bus visiškai įgyvendintos, matysite kuri kas stipresnę atsakomybę šiame sektoriuje, kur kas mažesnį politinį kišimąsi ir labiau profesionalią įmonių priežiūrą. Tai yra pergalė visiems. Taigi, tai yra du raktiniai pavyzdžiai.
– Lietuvoje Vyriausybė jau yra pasiūliusi urėdijų ir kelių priežiūros įmonių reformas. Ar to pakaks, kad Lietuva įstotų į EBPO, ar teks pertvarkyti ir kitų sričių įmones?
– Aš manau, kad tai yra akivaizdūs du kandidatai, kur Lietuva privalo pasistūmėti į priekį ir kai pasistūmės, tai dar kartą nusiųs signalą EBPO. Ką mes čia matome, ką matėme ir su buvusiomis šalimis kandidatėmis, – yra sunku išspręsti VVĮ problemas, nes jos dažnai būna politinės globos vietos.
Pavyzdžiui, 42 urėdijos yra per daug, kad būtų galima jas valdyti efektyviai. EBPO nenurodo, kad reikia mažinti jų skaičių nuo 42 iki 1. Tai nėra mūsų darbas, bet mes prašome svarbaus dalyko, kad Vyriausybė kartu su visomis susijusiomis visuomenės pusėmis sukurtų vertinimą, kuris nuspręstų, koks urėdijų skaičius būtų efektyviausias. Man atrodo, kad kur kas mažesnis skaičius turėtų būti, norint gero ir efektyvaus valdymo.
Aš suprantu, kad yra politinės implikacijos, bandant sumažinti urėdijų skaičių, taip pat kaip jos egzistuoja transporto versle, bet čia einama link vienos įmonės. Aš manau, kai einant nuo dešimt iki vienos įmonės, galima rasti tikrų pranašumų. Tai yra labiau suvaldoma.
Paminėsiu dar vieną vietą, kur Lietuva demonstruoja gerą progresą, konsoliduojant efektyvumą – tai yra švietimo sistema.
Paminėsiu dar vieną vietą, kur Lietuva demonstruoja gerą progresą, konsoliduojant efektyvumą – tai yra švietimo sistema. Švietimo ir mokslo ministrė vykdo ambicingą, apgalvotą ir labai reikalingą reformų programą, kuri ne tik paprastai susikoncentruoja į aukštųjų mokyklų skaičių, bet taip pat žvelgia į platesnę viziją, kas atitinka Lietuvos poreikius. Manau, kad ministrės pastarieji veiksmai eina teigiama linkme. Ką aš tuo turiu omenyje? Du dalykus – universitetų tinklo konsolidacija leidžia geriau pasinaudoti aukštojo išsilavinimo institucijomis ir antra – perėjimas nuo sąnaudų padengimo finansavimo prie finansavimo pagal rezultatus leidžia aukštajam mokslui geriau prisitaikyti prie darbo rinkos ir nacionalinių prioritetų.
– Tačiau ar aukštojo mokslo sistemos reforma privaloma priėmimui į EBPO?
– VVĮ reforma yra esminė ir mes turime standartus, kuriuos tai turi atitikti. Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, tai yra daugiau EBPO ir organizacijos švietimo komiteto konsultavimo procesas, kur mes bandome išgauti geriausiai dirbančią aukštojo mokslo sistemą, nes tai ne tik paverčia šalį stipresne, bet leidžia jai būti geresne ir labiau reaguojančia EBPO nare. Aš sakyčiau, kad ne – aukštojo mokslo reforma nėra kliūtis, kurią Lietuvai reikia įveikti, kad įstotų į EBPO, bet tai yra vienas iš pranašumų bendraujant su EBPO.
– Kokiems darbams dabar Lietuva turėtų skirti neatidėliotiną dėmesį?
– Paminėsiu kelis dalykus. Praėjusią savaitę Lobizmo įstatymo pakeitimai buvo atšaukti po to, kai jie jau buvo pateikti parlamentui, nes jie neatitinka visų skaidrumo ir atskaitingumo reikalavimų, kurių reikalauja EBPO. Buvo priimtas koordinuojančio komiteto protingas sprendimas įstatymo pataisas taisyti, kad naujasis įstatymas būtų artimesnis geriausiai EBPO praktikai.
Viena kliūčių yra susijusi su tuo, ar nevyriausybinės organizacijos ir verslo asociacijos yra efektyviai reguliuojamos Lobizmo įstatymu. Iš savo patirties, dirbant tyrimų žurnalistu Vašingtone, galiu pasakyti, kad šios organizacijos turi būti reguliuojamos lobizmo apribojimais, kaip ir visi kiti. (...) Jūs, žinoma, norite, kad šios organizacijos galėtų užsiimti lobizmu, bet tai turėtų būti daroma skaidriai ir be jokių paslėptų susitarimų.
Yra dar viena vieta, kur Lietuva turėtų padaryti pažangą – tai yra palankesnis investicijų vertinimas iš kitų Europos Sąjungos šalių. Vėlgi tai yra problema, su kuria mes buvome susidūrę, kai į EBPO jungėsi kitos ES narės. Ko prašo EBPO – palankesnis vertinimas turėtų būti išplėstas visoms EBPO narėms. Nemanau, kad tai yra didelė kliūtis, manau, kad tai bus nesunku Lietuvai.
– Kokios naudos Lietuva gaus, būdama EBPO nare?
– EBPO narystė yra aiškus pripažinimas tarptautinei bendruomenei, kad šalis laikosi aukščiausių globalių standartų. Kad ji dalinasi įsipareigojimu pliuralistinei demokratijai, kad tvirtai laikosi atviros ir skaidrios rinkos ekonomikos principų bei bendrų tvarios plėtros tikslų. Tai siunčia žinutę pasauliui. Tai taip pat siunčia stiprų signalą užsienio ir vidaus investuotojams, kad šalies politika seka svarbiausius standartus korporacijos valdymo, investavimo, konkurencijos, finansų rinkų ir viešosios administracijos srityse. Tai yra didelis ženklas „atidaryta“, kurį Lietuva pasikabins ant savo durų, kai ji bandys pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų ir įtikinti vietos investuotojus, kad jų pinigams bus geriau likti namie.
-----------------------------------
Lietuva 2012 metų pabaigoje oficialiai patvirtino siekį tapti EBPO nare, tačiau tik 2015 metų viduryje stojimo procesas buvo pradėtas oficialiai. Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.
EBPO – tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais. Organizacijos ištakos siekia 1948 metus, kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, skirta vykdyti Maršalo planą Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
