„Sparčiai senstant visuomenei Lietuvoje stebimas nepakankamas ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, todėl pagrindinis tikslas – gerinti kompleksinių ir integruotų paslaugų prieinamumą gyventojams sukuriant tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimą. Ilgalaikės priežiūros reforma yra sudėtinė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos dalis, kuria siekiama savivaldybės lygmeniu integruoti sveikatos ir socialines paslaugas į vieną modelį. Šis procesas neįvyks per dieną – tai ilgas ir nuoseklus darbas, bendradarbiaujant su EBPO ekspertais ir remiantis užsienio šalių patirtimi“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
EBPO kartu su EK sieks išanalizuoti dabartinius ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo mechanizmus Lietuvoje, peržiūrės geriausias Europos Sąjungos (ES) šalių praktikas ir projekto metu pateiks rekomendacijas.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, pastebimas visuomenės senėjimas: daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalyje gyveno 556 tūkst. 65 metų ir vyresnių asmenų. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,9 proc. (2020 m. pradžioje). „Eurostat“ prognozuoja, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus 65 metų ir vyresnių amžiaus grupės asmenys.
Vyresnio amžiaus asmenų grupėje stebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, ypač dažnas poliligotumas, kai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis. Dėl sveikatos sutrikimų sumažėję savirūpos gebėjimai 65 ir vyresnio amžiaus grupės asmenims sukelia didesnį kompleksinių – socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikį.
Reformos įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir ES struktūrinių fondų paramos.
