Laiške LRT generalinei direktorei ir Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, kurį žiniasklaidai išplatino LRT atstovė ryšiams su visuomene, EBU vadovas N.Curranas pakartotinai pabrėžia poziciją, išdėstytą Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui kovo 18 dieną: EBU remia nuostatą dėl visuomeninių transliuotojų veiklos atskaitingumo ir skaidrumo svarbos ir pripažįsta parlamento teisę gauti atitinkamą informaciją apie LRT finansinę, valdymo ir ekonominę veiklą, tačiau šių sričių vertinimas esą turi būti patikėtas kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip LRT taryba, vidaus ir išorės audito įstaigos ar Valstybės kontrolė.
Siūlo į diskusijas įtraukti visuomenę
EBU generalinis direktorius, kaip nurodo LRT, atkreipia dėmesį, kad diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos Seime vyksta Konstituciniam teismui dar nepriėmus sprendimo dėl laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti sudarymo teisėtumo.
Kol šio sprendimo nėra, diskusijos esą turėtų vykti kuo plačiau įtraukiant visuomenę ir pačią LRT.
„Siekiant išvengti bet kokio kišimosi į Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinį ir su turiniu siejamą nepriklausomumą, dėl visų su LRT valdymo struktūra ir valdymo organais susijusių pakeitimų turėtų būti rengiamos plačios viešos diskusijos, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant LRT valdymo ir priežiūros institucijas, turinčias daugiausiai patirties ir išsamių žinių apie visuomeninių transliuotojų valdyseną“, – rašoma laiške.
Anot N.Currano, labai svarbu, kad į viešą svarstymą dėl LRT valdysenos pertvarkos įsitrauktų LRT, kuri, turėdama didelę visuomeninio transliuotojo patirtį, galėtų padėti išvengti per didelio skaičiaus prižiūrinčiųjų institucijų, kurių kompetencijos atliekant priežiūros ar audito funkcijas iš dalies sutampa.
EBU: priežiūros institucija turėtų būti viena
„Tai potencialiai galėtų sukelti konfliktų, vestų prie vėlavimo ir nereikalingos biurokratijos. Gerosios Europos šalių praktikos rodo, kad turi būti viena priežiūros institucija, atsakinga už su turiniu susijusį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir prižiūrinti, kad visuomeninis transliuotojas vykdytų jam priskirtas funkcijas, laikytųsi specifinių reikalavimų ir kuriai būtų atskaitinga administracija“, – EBU laišką perfrazuoja LRT.
EBU, prasidėjus plačiai visuomenės diskusijai apie LRT valdyseną, teigia galinti suteikti informacijos apie geriausias praktikas ir pateikti oficialius komentarus dėl bet kokių teikiamų siūlymų.
„Kaip 120 žiniasklaidos organizacijų iš 56 skirtingų šalių vienijanti profesionalų organizacija, EBU gali pateikti gerųjų pavyzdžių dėl visos sistemos valdymo, įtraukiant nepriklausomumo užtikrinimo saugiklius ir savikontrolės mechanizmus“, – nurodo LRT.
Visą EBU laiško tekstą galima rasti čia.
EBU apie LRT situaciją informavo 56 valstybes
Apie tai, kad EBU sunerimusi dėl galimo LRT valdysenos modelio ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų keitimo, organizacija informavo visas jai priklausančias 120 žiniasklaidos organizacijų iš 56 skirtingų šalių.
Antradienį Seimo komitetai svarstė specialiosios Seimo komisijos parengtas išvadas dėl LRT veiklos.
Komisijos išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
LRT veiklos tyrimo išvadose – viešųjų pirkimų pažeidimai
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, LRT taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius skiria prezidentas, keturis narius – Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), dar keturis narius – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t.t.
