„Sprendimai yra iš esmės du – valstybė pasirašo dvišalę sutartį su Norvegija, kitas variantas, Norvegija ratifikuoja konvenciją. Kaip suprantu, Norvegija pasirinko ratifikuoti konvenciją. Tik ratifikavus konvenciją mes galėtume galvoti apie valstybių bendradarbiavimą, pirmiausia gavimą informacijos, o po to atitinkamai keitimąsi sprendimais. Šiandien, kai nėra bendradarbiavimo tarp valstybių, atsiranda tokia nežinomybė“, – antradienį Seime sakė kandidatė.
Pristatant jos kandidatūrą plenariniame posėdyje iš parlamentarų ji sulaukė klausimų, kokių priemonių imsis, kad iš emigrantų šeimų paimti lietuviai vaikai būtų grąžinti į Lietuvą, kad čia juos galėtų auginti seneliai, artimieji.
Norvegija nebendradarbiauja su Lietuva sprendžiant vaikų teisių klausimus, nes nėra prisijungusi prie 1996 metų spalio 19 dienos Hagos konvencijos. Tikimasi, kad Norvegijos prisijungimas prie šios konvencijos padės išspręsti kylančius ginčus tarp šalių.
Emigrantų šeimų padėtimi Norvegijoje susirūpinta po kelių žiniasklaidoje praneštų atvejų, esą Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ be pagrindo atima vaikus iš šeimų.
E.Žiobienės kadencija Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje oficialiai baigėsi balandžio 8 dieną. Vaiko teisių apsaugos kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriams metams skiria ir atleidžia Seimas.