Skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gamtamokslinis raštingumas – tokie raštingumo parametrai buvo tiriami, o dėmesys buvo koncentruojamas į tai, kaip mokiniai moka naudotis savo sukauptomis žiniomis.
Penkiolikmetis mokinys, pasak M. Stundžos, yra traktuojamas kaip pasiruošęs darbo rinkai. Tad tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kaip jis, išėjęs į darbo rinką, sugebėtų taikyti savo turimus gebėjimus.
„Visose minėtose srityse Lietuva nuo 2009 m., t.y. per trejus metus, parodė šiokį tokį gerėjimą. Išskirtinė sritis šiuo atveju yra skaitymo. Čia statistiškai reikšmingai rezultatas pakilo 9 taškais. Kitose dviejose srityse tas pakilimas yra, bet tik keliais taškais. Negalime to vadinti tikruoju šuoliu“, – konstatavo pašnekovas.
Blogoji tyrimo žinia ta, kad Lietuva nepasiekia nei Europos, ką jau kalbėti apie pasaulio, raštingumo vidurkį. Skaudžiausia tai, kad mes atsiliekame ir nuo kitų Baltijos šalių, ypatingai nuo Estijos bei kaimyninės Lenkijos.
„Estija pastaraisiais metais yra fenomenas. Šalis daugelyje tyrimų demonstruoja, kad jų rezultatai yra labai aukšti“, – argumentavo pašnekovas.
Rezultatams, pasak tyrėjų, didelę įtaką daro mokinių socialinė ir ekonominė padėtis.
„Tačiau labai svarbu, kad žmonės negalvotų, kad rezultatai pasikeistų dėl kitokio švietimo. Visa valstybės politika turi būti nukreipta tam, kad švietimo rezultatai būtų geresni“, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė M. Stundža.
Jo nuomonei pritarė ir laidoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Pasak jo, mokiniai neturi motyvacijos mokytis, nes nei jų tėvai, nei artimieji, nei pati valstybė jų nemotyvuoja.
„Greta Estijos visada reikia minėti ir Suomiją. Teisingai kolega pasakė, žuvis genda nuo galvos, tad reikia pradėti nuo valdžios. Reikia pradėti nuo to, kad estai labiau didžiuojasi savo valstybe, labiau saugo savo valstybę. Jie mažesni, jie labiau jaučia buvusią okupaciją. Mes esame atsipalaidavę, nėra motyvacijos mokslams. Reikia, kad valstybė pakeistų tai, kad jauni žmonės žinotų, jog per mokslą yra tiesiausias kelias į laimę, gėrį, komfortą, į gera gyvenimą. Dabar tuo Lietuvoje nelabai kas tiki“, – teigė Bronislovas Burgis.
„Nebėra tų, kurie sakydavo: duona vandeniu misiu, kad tik mokytas būčiau“, – pridūrė pašnekovas.