Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 04

Egidijus Kūris: nėra tokios teisės – mirti laisvam

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris sako, kad Vakarų pasaulis šiuo metu gyvena lūžio epochoje, kai kvestionuojami patys demokratijos pagrindai, o koronaviruso krizė dar paaštrina problemas. Interviu portalui 15min buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė manantis, kad Lietuvos teisėsauga ne pirmą kartą neatpažino neapykantos kalbos, kai proteste prie Seimo buvo pastatytos kartuvės. Interviu profesorius taip pat išsakė nuomonę apie ginčus dėl šeimos sampratos ir Konstitucinio Teismo kritikos ribas.

Jau pusantrų metų gyvename COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors pirmiausia tai yra sveikatos apsaugos krizė, tačiau tuo pat metu tai yra ir socialinė krizė, žmogaus teisių apsaugos krizė. Kas jums kelia didžiausią nerimą, kalbant apie tos krizės poveikį teisinei sistemai? Sistemą turiu omeny pačia plačiausia prasme.

– Tai toks klausimas, į kurį turbūt galima atsakinėti be galo. Pats žodis krizė, kaip mes žinome, reiškia, kad seni metodai nebeveikia, senais metodais nebegalima pasitikti naujai užgriuvusių iššūkių. Tie iššūkiai užgriūna visas gyvenimo sritis, taip pat ir teisę, kuri yra instrumentas sprendimams priimti įvairiose gyvenimo srityse.

Galime kalbėti apie labai konkrečius teisinius dalykus, pavyzdžiui, ar teisingai, pagrįstai ir efektyviai naudojamos tam tikros teisinės priemonės, instrumentai, kuriais bandoma suvaldyti pandemiją arba ekonominę, finansų krizę.

Bet mes gyvename eidami nuo krizės prie krizės, kaip pastebite ypač jūs, žiniasklaidos žmonės, kurie nuolat rašote, kad mus, valstybę ar net visas valstybes, užgriuvo viena krizė, bet dar ta nepasibaigė, o užgriuvo kita krizė. Mes iš tikrųjų šiuo metu – pastaraisiais metais, gal net daugiau nei dešimtmetį – einame nuo krizės prie krizės ir kiekviena iš tų krizių kelia didžiausius iššūkius.

Tad turime kalbėti ne vien apie tai, ar tam tikros konkrečios priemonės, skirtos suvaldyti konkrečią krizę, yra efektyvios, pakankamos, bet ir pažiūrėti platesniu mastu. Ypač kai kalbame apie teisę. Ar apskritai teisė, kaip tam tikras visuomenės gyvenimo reguliatorius ir problemų sprendimo priemonė, nekeičia savo prigimties ar savo esmės – ar tos tiesos, kurias mes suvokėme kaip kažkokias neginčijamas teisines tiesas ilgus dešimtmečius, gal net šimtmečius, neturi būti permąstytos?

Kitaip sakant, mes turime naujomis akimis pažvelgti į pačią teisės esmę, jos galimybes ir ribas. Ar mes visada sugebame tą padaryti – didžiulis klausimas. Tų naujų akių šiandien yra labai daug, bet jos visos teisę kaip reiškinį mato skirtingai. Klausimas, ar jos teisingai, adekvačiai ją mato ir kaip tie pamatytojai gali tarp savęs susikalbėti. Tad naujas pažvelgimas į teisės dalykus pats gali reikšti naują krizę – tam tikro teisinio mąstymo ar teisinio mentaliteto krizę. Labai platus tas klausimas, kurį man uždavėte.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?