„Prieš užsakydama kelialapius, pasiskambinau į sanatoriją ir pasiklausiau, ar nebus kliūčių ten apsistoti man, neįgaliai klientei. Patikino, kad kambariai yra pritaikyti žmonėms su negalia. Laukinės durys – 80 cm. Pamaniau, puiku, tilpsiu. Tačiau atvykus į vietą paaiškėjo, jog taip nėra. Kodėl apgaudinėjami žmonės? Aš net registratūroje turėčiau pašokti į viršų, kad pamatyčiau damas, priimančias klientus“, – teigė Valentina.
Moteris prisipažino, jog jai buvo pasiūlyta liukso kambarį iškeisti į pritaikytą neįgaliesiems. Tačiau šis įkurtas B korpuse, ten, kur reabilitaciją atlieka po operacijų gyjantys sunkūs ligoniai.
Pasak moters, nors gavo liukso klasės kambarį, ji negalėjo patekti net į jo tualetą ar dušą – nėjo privažiuoti nei prie klozeto, nei prie kabinos. Duše neįrengta elementari rankena ir kėdutė.
„Kai apie tai informavau sanatorijos darbuotojus, jie man atnešė klozeto paaukštinimą. Juokinga. Tačiau dar prasčiau buvo nuėjus prie baseino. Neveikė neįgaliųjų keltuvas. Ten dirbančios arogantiškos merginos pasiūlė man lįsti po dušu. Bet juk nėra nusileidžiančios, prie sienos pritvirtintos kėdutės ir rankenos. Tad negaliu“, – toliau piktinosi moteris.
Tuomet ji kreipėsi į sanatorijos marketingo vadovę. Ši už nesklandumus neatsiprašė, tik pažadėjo sutvarkyti keltuvą (pasirodo, tereikėjo pakrauti) ir padovanojo masažo seansą.
„Kitą dieną prie baseino jau dirbo vyrukai, keltuvas veikė. Tad be problemų patekau į baseiną. Net į vieną pirtį dukra su vežimėliu įvežė. Nesuprantu, kodėl negalima įrengti bent kelių kambarių, pritaikytų neįgaliesiems? Mes nenusipelnėme poilsio? Esu buvus Druskininkuose, kitose vietose Birštone. Ten bent jau nemeluoja, jog turi įrengtų kambarių“, – tikino Valentina.
Moteris prisipažino, jog jai buvo pasiūlyta liukso kambarį iškeisti į pritaikytą neįgaliesiems. Tačiau šis įkurtas B korpuse, ten, kur reabilitaciją atlieka po operacijų gyjantys sunkūs ligoniai.
„Nuėjome apsižiūrėti. Kvapas ten toks baisus, jog dukra pareiškė, kad jai pasidarys bloga, jei dar ilgiau pabus šioje vietoje. Už tokius pinigus, kokius sumokėjome, nenorėjau pramogauti ligoninės palatas primenančiuose kambariuose“, – pabrėžė moteris.
Atsakydama į klientės skundą, „Eglės“ sanatorijos Birštone pardavimų vadovė Viltė Liaugodienė patikino, jog visos viešos patalpos yra pritaikytos neįgaliesiems pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Yra įrengti ir liftai, užtikrinantys laisvą klientų judėjimą sėdint vežimėlyje.
„“Eglėje“ yra įrengti 8 kambariai, visiškai pritaikyti neįgaliesiems. Kiti kambariai yra standartiniai, kurie yra nepritaikyti asmenims, turintiems žymių judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų. Tačiau pagal sanatorijos darbo patirtį svečiai, turintys negalią ir judantys vežimėlio pagalba, dažniausiai pasirenka apgyvendinimą standartiniuose kambariuose.
Pagrindinis kriterijus, renkantis kambario tipą, yra svečio naudojamo vežimėlio plotis ir galėjimas įvažiuoti pro duris į kambarį ir sanitarinį mazgą“ – paaiškino sanatorijos atstovė.
Pasak jos, klientė Valentina, atvykusi į sanatoriją ir apsigyvenusi standartiniame kambaryje, kreipėsi į administraciją dėl to, kad kambarys neatitinka jos lūkesčių. Jai ir jos dukrai buvo parodyti asmenims su negalia pritaikyti kambariai, tačiau apžiūrėjusios juos, moterys pasirinko apgyvendinimą standartiniame kambaryje, kuriame jau ir buvo apsistojusios.
„Klientei pasiteiravus apie keltuvą į baseiną, keltuvas buvo patikrintas ir klientė informuota, kad jis veikia. Sanatorijos duomenimis, ponia Valentina šia paslauga pasinaudojo du kartus. Esame nuoširdžiai nustebę, kadangi sanatorijoje kasdien gydosi bei ilsisi 10 ir daugiau asmenų, turinčių įvairių judėjimo sutrikimų. Apgailestaujame, kad neatitikome klientės lūkesčių dėl sanatorijos įrengimo. Panašių nusiskundimų anksčiau nesame sulaukę“, – patikino V.Liaugodienė.
Jos teigimu, didėjant asmenims su negalia pritaikytų kambarių poreikiui, nuspręsta šiuo metu statomame trečiajame „Eglės“ sanatorijos Birštone apgyvendinimo korpuse įrengti jų daugiau.
