Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė sakė, kad gyventojų sąmoningumas auga ir ypač vaikai bei jaunimas nebereikalingas kalėdines eglutes prie konteinerių ar laiptinių išmeta vis rečiau.
„Nors didžioji dalis gyventojų dar ne visai supranta, kad eglutes reikia perdirbti, perspektyva nėra bloga: į ekologines akcijas labai aktyviai reaguoja vaikai“, – teigė ji.
Nuo šiandien prie prekybos centrų atsiras konteinerių, kuriuose miestiečiai galės palikti nupuoštas kalėdines eglutes. Tęsiant trejų metų tradiciją, jos bus perdirbtos ir virs biokuru, kuris keliaus į bendrovę „Vilniaus energija“ ir šildys vilniečių namus.
„Praėjusiais metais kai kada konteinerį reikėjo tuštinti 4 kartus per dieną, miestiečiai buvo aktyvūs“, – apie akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ pasakojo Lietuvos biomasės energetikos asociacija „LITBIOMA“ atstovas Vilius Mackonis.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė pasakojo, kad užsienio šalyse „gyvos“ eglutės yra brangios, todėl jų parduodama mažiau. Vis dėlto joms utilizuoti imamasi tų pačių priemonių.
Pernai iš surinktų eglučių buvo pagaminta keli šimtai kubinių metrų biokuro šildymui.
Antradienį vyks ir tradicija mieste tapusi eglučių surinkimo šventė visai šeimai „Lik sveika, eglute“, rengiama Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. „Jau 18-ąjį kartą rengiama šventė turi ne tik estetinį, bet ir edukacinį tikslą. Pasakodami istoriją, kaip nupuošta eglutė keliauja atgal į mišką, o kitais metais ūgtelėjusi grįžta į namus, ugdome vaikams meilę gamtai ir švarai“, – pasakojo Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas.
Anot jo, šventės metu į sunkvežimius surenkamos eglutės vėliau kompostuojamos. Paskui iš jų daromos trąšos, kuriomis patręšiamas miškas.
J.Žitkausko teigimu, atnešamų eglučių skaičius kiekvienais metais svyruoja. „Daugiausia savo eglutes atneša žmonės, gyvenantys miesto centre. Įtakos turi ir oras šventės dieną. Šiemet tikimės sulaukti ne mažiau eglučių nei pernai, apie 500“, – sakė J.Žitkauskas.
Sąvartynuose nepageidaujamos
Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus pavaduotojo Jurijaus Valiūno, jau keletą metų galioja sąvartynų tvarkymo įstatymas, kuriame numatyta, kad sąvartynuose negali būti žaliųjų atliekų. „Žolės, taip pat eglutės, pūdamos sąvartyne, išskiria daug metano dujų, kurios yra didžiausios ozono sluoksnio ardytojos“, – sakė J.Valiūnas.
Todėl, jo teigimu, atliekas į sąvartynus gabenančios bendrovės neturi kito pasirinkimo, kaip tik palikti gyventojų išmestas eglutes prie konteinerių.
Plastikui vietos neužleidžia
Vilniaus miškų urėdas Raimondas Ribačiauskas teigė, kad žmonės vis labiau „atsigręžia“ į gamtą ir namuose nori turėti ne plastikinę, o „gyvą“ eglutę. „Prieš šventes gyventojams pardavėme apie 1,5 tūkst. eglučių ir tiek pat jų šakų. Užpernai atitinkamai 700 eglučių ir apie 400 šakų“, – suskaičiavo R.Ribačiauskas. Pasak jo, žmonės mieliau perka nebrangias, 10-20 Lt kainuojančias standartinio aukščio (1-1,5 m) eglutes.
„Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė irgi neneigė, kad gyvos eglutės savo pozicijų plastikinėms neužleidžia. „Per Kalėdas tendencija išliko tokia pati – pirkėjai dažniau rinkosi „gyvas“ eglutes, ypač parduodamas pasodintas vazonuose“, – teigė ji. Anot pašnekovės, tam įtakos galėjo turėti nedidelės kainos. „Eglutės buvo iki keliasdešimt litų pigesnės. Populiarios buvo nukirstos eglutės, kurios, priklausomai nuo dydžio, kainavo 10-50 Lt“, – teigė R.Juodkienė.
Miškų urėdo R.Ribačiausko teigimu, dėl didelio „gyvų“ eglučių poreikio, pernai jų vagysčių padaugėjo 10 proc. „Užfiksavome 4 iškirtimų atvejus. Vieno jo metu netekome apie 80 eglučių. Skaudžiausia, kad jos iškirstos iš naujai pasodinto miško“, – pasakojo R.Ribačiauskas. Anot urėdo, buvo imtasi apsaugos priemonių – eglių lajos nupurkštos raudonais dažais, kad ilgapirščiams nekiltų noras jų kirsti. „Šiemet egles planuojame ne purkšti, o nugenėti jų šakas“, – teigė R.Ribačiauskas.
