Pirmasis apie tai pranešė Lietuvos radijas.
S.Pečeliūnas ėjo 68-uosius metus.
Jis gimė Druskininkuose, 1956-ųjų sausio 19-ąją. Baigė tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1979–1990 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto vyresnysis inžinierius kelininkas.
Vadovavo pogrindiniam leidiniui „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Į Seimą išrinktas keturiskart
1988-1990 m. buvo Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys.
Išrinktas į Atkuriamąjį Seimą. Kelias kadencijas buvo išrinktas į Seimą: 1992–1996, 1996–2000, 2004–2008, 2008–2012 metais. Būdamas Seime dirbdavo Nacionalinio saugumo komitete.
1989 m. vasario 4 d. – Lietuvos demokratų partijos atkūrimo deklaracijos signataras, ilgametis partijos pirmininkas.
Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.
Lietuvos ir Danijos draugijos pirmininkas. Yra paskelbęs straipsnių politikos klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje. Yra paskelbęs straipsnių politikos klausimais.
2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
2005 m. birželio 22 d. – apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Pratęsė dėdės darbą
Savo prisiminimuose S.Pečeliūnas rašė: „Kiekvienas į politiką ateina vis kitaip. Nėra vienodų kelių dviem žmonėms. Mane labiausiai pastūmėjo amžiną atilsį mano dėdė Povilas Pečeliūnas, kurio istorija labai įdomi. Rinkimai buvo vasario 24 dieną, dėdė pasitraukė iš rinkiminės kovos vasario 23 dieną. Jei ne jo mirtis, jis tikrai būtų signataras, jo visas gyvenimas buvo paskirtas tam tikslui – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Jo mirtis turėjo didelę įtaką visai Lietuvos istorijai. Tai žmogus, kalintas lageryje už pogrindinę literatūrą – buvo išleidęs almanachą „Alma mater“ (4 tomus po 100 puslapių), skirtą Universiteto 400-ųjų metų jubiliejui. Tai pogrindyje išleistas leidinys su tam tikra simbolika – už tai jis atbuvo aštuonerius metus. Tai buvo žmogus, kuris paskatino mane tęsti pradėtą darbą ir stengtis įgyvendinti jo pagrindinį siekį. Praktiškai tai įvyko per 1980 metų teismą, kai dėdė buvo nuteistas ir išsiųstas į lagerį. Jau tada giminės pasąmonėje buvo – jei dėdė išeina į lagerį, tai kažkas turi jį pakeisti. Taip mes su žmona po truputį įsitraukėme į politiką. Prasidėjo Sąjūdis, pasidarė lengviau, kaip tik dėdė grįžo iš lagerio, jis irgi įsitraukė į Sąjūdį“.
Žmona Lina Pečeliūnienė – žurnalistė. Užaugino dvi dukras – teisininkę Mėtą ir žurnalistę Liepą.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį pareiškė užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno mirties.
Anot prezidento, signataras buvo nenuilstantis valstybės patriotas, siekęs įtvirtinti valstybės gynybą kaip aukščiausią prioritetą, iki paskutinių gyvenimo dienų dėjęs pastangas tobulinant teisėkūrą valstybės valdymo krizių ir karo metu.
„Atminkime žmones, kurie savo darbu ir drąsa mums suteikė laisvę, kurią branginame ir giname“, – rašoma G.Nausėdos užuojautoje.
Pasak premjerės, S. Pečeliūnas buvo drąsi, nepalenkiamas vertybes savo gyvenimo darbais gynusi asmenybė.
„Mus paliko vienas iš Nepriklausomybę Lietuvai atnešusių žmonių – drąsi, nepalenkiamas vertybes savo gyvenimo darbais gynusi asmenybė, Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Būtent jis drauge su bendražygiais jau 1980-aisiais pogrindžio veiklomis ėmė ruošti dirvą mūsų valstybės atkūrimui, buvo aktyvus Sąjūdžio narys. Nuoširdi užuojauta velionio šeimai ir artimiesiems“, – rašoma premjerės užuojautoje.
