Jame nurodoma, kad Neringos savivaldybės teritorijoje esančios Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyventojai išsiuntė kolektyvinį prašymą LR prezidentui, ministrui pirmininkui, susisiekimo ministrui ir Neringos merui.
Žmonės prašo sudaryti galimybę naudojantis „Smiltynės perkėlos“ paslaugomis įvažiuoti į keltus pirmenybine eile. Prašymą pasirašė daugiau nei 800 Neringos gyventojų, prie jų prisijungė ir klaipėdiečiai, gyvenantys Smiltynėje.
Dokumente teigiama, kad perkėla vienašališkai ir tinkamai neinformavusi gyventojų prieš pat vasaros sezoną savo „Facebook“ paskyroje pranešė apie birželio 3-ąją besikeičiančią eismo organizavimo tvarką Naujojoje perkėloje.
„Nėra normalu, kai monopolinę ir gyventojams itin reikalingą susisiekimo su žemynine Lietuvos dalimi paslaugą teikianti valstybinė įmonė be jokių diskusijų, neinformavusi iš anksto, nepasiūliusi alternatyvos, tą pačią dieną po informacijos paskelbimo pakeičia daugelį metų galiojusią eismo organizavimo tvarką ir vietos gyventojams sukelia nemenkų problemų. Bandydamas jas spręsti, pabandžiau suvienyti Neringos gyventojus kreipiantis į aukščiausius šalies vadovus, nes tikiu, kad vietos bendruomenė taip pat turi būti girdima“, – teigia gyventojų prašymą parengęs Vaidas Pilkauskas.
Jis mano, kad Neringos gyventojai buvo panaudoti kaip masalas nukreipti dėmesį nuo rimtų „Smiltynės perkėlos“ vadovybės problemų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir netvarka įmonėje, apie kurias prakalbo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Spėju, kad tai nėra kova prieš gyventojus, tačiau jie pateko į institucijų mūšio lauką. Šiomis dienomis, kai susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Neringos savivaldybė, „Smiltynės perkėla“ viena kitą kaltina dėl neva nelegaliai išduotų leidimų, buvo labai patogu sukurti priešą – nuolat gyvenančius gyventojus ir juos padaryti kaltais“, – mano V.Pilkauskas.
Nors gyventojai iki minėtos datos iš esmės visą laiką galėjo naudotis pirmenybine eile, ši teisė netikėtai panaikinta „Smiltynės perkėlai“ pasirėmus LR kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymu bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos bilieto kompensavimo tvarkos aprašu, kuriuose nenumatomas perkėlimas be eilės. Šiuo pagrindu pirmumo tvarka nuo birželio 3 d. pradėtas kelti tik skiriamaisiais ženklais pažymėtas tarnybų specialusis transportas.
Tiek poilsiautojus, tiek tranzitinį transportą su gyventojais į vieną eilę pastatę pakeitimai sukėlė neringiškiams daug nepatogumų ir apsunkino jų kasdienį susisiekimą. Dokumente nurodoma, kad „Smiltynės perkėla“ nėra pajėgi užtikrinti sklandaus transporto priemonių perkėlimo be trikdžių.
Prašymas grindžiamas iš viso 12 punktų. Juos apibendrinant, pasirašiusieji tvirtina esantys diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos, patiriantys judėjimo laisvės suvaržymą, negalintys planuoti savo laiko vykdami į gydymo, ugdymo įstaigas, tvarkydami Klaipėdoje verslo reikalus, o tokių išvykų reguliariai prireikia, kadangi Neringoje neteikiamos visos būtinos paslaugos. Su griūvančiais tvarkaraščiais susiduria ir viešasis tarpmiestinis transportas, nuo birželio irgi turintis stovėti bendroje eilėje.
Prašyme taip pat nurodoma, kad po perkėlos rekonstrukcijos pirmenybinei eilei sukurta infrastruktūra, tad jos naikinimas juolab nelogiškas. Gyventojams žadėta statyti tiltą, kuris eliminuotų prie kelto nusidriekiančių eilių problemą, tačiau šiuo metu nevyksta jokios diskusijos dėl tokios jungties statybų.
Neringos savivaldybės gyventojai prašo aukščiausių šalies vadovų padėti spręsti susidariusią situaciją grąžinant neringiškiams kelte pirmenybės teisę arba kitais būdais panaikinant eiles Klaipėdos ir Smiltynės pusėse.
Leidimų išdavimą perėmė Kelių direkcija
Smiltynės perkėlos viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas anksčiau BNS teigė, kad nuo 2005 metų kartu su Neringos ir Klaipėdos savivaldybėmis suderinta neatlygintino kėlimo tvarka numatė galimybę Neringos gyventojus kelti be eilės. Situacija pasikeitė, kai nemokamų leidimų išdavimą perėmė Kelių direkcija.
„Ji patvirtino naują kėlimo tvarką ir numatė, kad pirmenybę turi tik specialusis transportas“, – tvirtino J.Bardauskas.
Kelių direkcija teigia tik išduodanti leidimus keltis nemokamai, nes ji atsakinga už šios paslaugos kompensavimą, tačiau ji nereguliuoja Smiltynės perkėlos paslaugų tvarkos.
„Čia mūsų galios pasibaigia, neturime tokių galių, kad galėtume apspręsti lengvatas ar išskirti tam tikras grupes“, – BNS sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Jo žiniomis, dar 2003 metais susisiekimo ministras tokias eiles be eilių uždraudė.
V.Andrejevas abejoja, ar reikėtų neringiškiams numatyti privilegiją be eilės keltis per Kuršių marias: „Kad tų eilių nėra. Tai klausimas, ar yra būtinybė“.
Jo nuomone, „eilė be eilės“ diskriminuoja kitus keleivius, todėl tokią išlygą įteisinti galėtų tik įstatymas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis anksčiau sakė, kad kompromiso su Neringos valdžia ieškos, tačiau tikino, kad reikia ieškoti būdų, jog leidimais nebūtų piktnaudžiaujama. Anot jo, iki šiol buvo piktnaudžiaujama teise keltis nemokamai – šiemet jau panaikinta 2,6 tūkst. neteisėtai išduotų leidimų.
„Mes esame pavedę vietinei valdžiai pasiūlyti patį protingiausią mechanizmą. (...) Čia yra viena medalio pusė. Kita, kad iki šiol į Nidą, į Smiltynę keldavosi daug žmonių, kurie nelegaliai gaudavo tą leidimą. Vien šiais metais, kai Kelių direkcija perėmė iš savivaldybės funkciją išdavinėti leidimus, jau 2,6 tūkst. leidimų panaikinome. Dabar skundai yra iš vietinių gyventojų, bet buvo skundų iš visų kitų žmonių, kodėl be eilės keliasi prabangūs automobiliai – vienas nemokamai, antras be eilės. Reikia ir šitą dalį suvaldyti, bet taip staigiai nepavyks“, – aiškino R.Masiulis.
