Ir kodėl pas mus tiek nedaug patriotų? Ar Valstybė stengiasi, kad visi žmonės jaustų lygybę, o ne būtų išskaidyti pagal tai, kas kokias pareigas užima?
Skeptikai sakys, kad tikras patriotas galėsiantis atšvęsti tokią dieną ir po darbo, bet dirbant, pvz., prekyboje, kur plūsteli nemažas srautas pirkėjų, po tokios darbo dienos norisi tik atsigulti grįžus namo ir apie nieką daugiau nemąstyti. Egzistuoja ir tokia nelygybė, kai vienas šeimos narys turi laisvą dieną, o kitas dirba, ir tas nedirbantis žmogus turi ieškoti kompanijos iš kitos šeimos arba susitikti su pažįstamu, kurio situacija ta pati.
Nors tokias šventes norisi sutikti kartu su šeima, susikibus taip, kaip susikibo pries 25 metus Lietuva, kovojanti už nepriklausomybę. Nejaugi mes negalėtume vieną dieną išverti ko nors nenusipirkę? Nejau norime matyti nusiminusio pardavėjo veidą, kuris norėtų būti Jūsų, nedirbančių švenčių dienomis, vietoje? Nejau valstybė nugrimztų į didžiulius nuostolius, įvesdama visiems piliečiams lygybę. Žinau, kad šiam straipsniui argumentų atsiras, bet aš kalbu tik apie prekybos centrus, kuriuose parduoda drabužius, maistą...
Kur šimtams darbuotojų patriotiškumas išblėsta, o ši diena susilygina su kitomis ir tampa eiline. Pabaigsiu taip: keisti tie įstatymai, kai kurie teisingi, kai kurie skriaudžia ir nesiskaito.
