„Ilgą laiką aš buvau prieš šį institutą, tačiau suvokdamas, kad pasitikėjimo teismais klausimas yra esminis, modifikuoju savo požiūrį. Čia nieko nepadarysi, todėl, kad byla ne tik turi būti teisingai išspręsta, bet visuomenė turi patikėti jos teisingu sprendimu. Tai yra dalykai, kurių nepaisyti negalima“, – prisistatydamas parlamentarams penktadienį Seime sakė E.Jarašiūnas.
Tautos atstovai penktadienį pritarė jo kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus. Už šį sprendimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 8.
Kaip praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius, E.Jarašiūnas 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1999 m. apgynė socialinių mokslų (teisė) daktaro disertaciją, 2003 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 2007 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 1979–1990 m. buvo advokatų kolegijos narys.
1990–1992 m. – E.Jarašiūnas buvo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. Dirbo teisinės sistemos komisijoje. Parengė ar dalyvavo rengiant daugelio įstatymų projektus, tarptautines sutartis. Vienas iš 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų.
Ilgą laiką aš buvau prieš šį institutą, tačiau suvokdamas, kad pasitikėjimo teismais klausimas yra esminis, modifikuoju savo požiūrį. Čia nieko nepadarysi, todėl, kad byla ne tik turi būti teisingai išspręsta, bet visuomenė turi patikėti jos teisingu sprendimu.1992–1996 m. E.Jarašiūnas išrinktas Seimo nariu. 1996–2005 m. dirbo Konstitucinio Teismo teisėju, 1997–2000 m. – Mykolo Romerio universiteto vyr. asistentas. 2000–2004 m. ėjo docento pareigas, 2004 m. – profesoriaus. 2005–2007 m. dirbo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėju. 2006 m. – Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas. Nuo 2007 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas.
E.Jarašiūnas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003).
Diskusijos apie tarėjų institutą dažnėja
Kaip 15min.lt jau rašė seniau, diskusijos dėl prisiekusiųjų ar tarėjų instituto atsiradimo šalyje prasidėjo prieš kurį laiką. Pagrindiniu akstinu šioms diskusijoms tapo svarstymai, kaip padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir kovoti su galima teisėjų korupcija. Prisiekusiųjų ar teismo tarėjų instituto kūrimas iš visuomenės atstovų minimas kaip vienas iš ginklų šioje kovoje.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas nutarė gegužę inicijuoti diskusiją dėl prisiekusiųjų arba tarėjų atsiradimo lietuviškuose teismuose. Pritarimą įtraukti minėtus institutus į atskirų kategorijų bylas, be prezidentės Dalios Grybauskaitės, yra išsakęs ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius, ypač aktyviai šią idėją propaguoja teisininkas Kęstutis Čilinskas.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičiaus neabejoja, kad tinkamesnis Lietuvai – teismo tarėjų dalyvavimas kai kurių kategorijų bylose, mat ši forma yra daug lankstesnė.
Sprendžia kaltės klausimą
Tiek prisiekusiųjų teismas, tiek tarėjų institucija pirmiausia, pasak G.Kryževičiaus, yra visuomenės įsitraukimo į teisingumo vykdymą formos. Specializuoti prisiekusiųjų teismai, kuriuos sudaro pavieniai visuomenės atstovai, dirba JAV ir ne vienoje Europos valstybėje. Skirtingose šalyse prisiekusieji dalyvauja skirtingose bylų kategorijose. Tačiau jų vaidmuo teismuose gan siauras – visuomenės atstovai tik priima sprendimą, ar kaltinamasis yra kaltas, ar nekaltas, pakaltinamas ar nepakaltinamas. Teisėjas turi nešališkai vadovauti posėdžiams ir skirti bausmę.
G.Kryževičiaus teigimu, prisiekusieji sprendimą priimti privalo vieningai – verdiktas neskelbiamas, kol nors vienas prisiekusysis jam nepritaria. Siekiant užtikrinti prisiekusiųjų nešališkumą, per visą teismo procesą jie izoliuojami nuo visuomenės, spaudos, telefoninių skambučių ir panašiai. Kai kur, pavyzdžiui, JAV, stengiamasi, kad iki bylos nagrinėjimo prisiekusieji apie ją nieko nežinotų – visą su byla susijusią informaciją gautų tik sėdėdami prisiekusiojo kėdėje. Kol vyksta bylos procesas, prisiekusiuosius išlaiko valstybė.
Veikė ir Lietuvoje
Bene didžiausia prisiekusiųjų teismo yda – dažnas prisiekusiųjų vadovavimasis emocijomis, o ne vien teisiniais argumentais. Be to, prisiekusiųjų institutas Lietuvai šiuo metu per brangus.
Sovietų Sąjungos okupacijos metais tarėjų institutas veikė ir Lietuvoje. Panaikintas jis 1995 metais. Pasak G.Kryževičiaus, valstybės santvarkų virsmas turėjo įtakos ir požiūriui į tarėjų institutą.
Kaip sakė AT pirmininkas, sovietmečiu nebuvo problemos, su kuria susiduriama dabar: dirbantiems žmonėms, iškviestiems į teismą tapti tarėjais, darbo užmokestį mokėdavo darbdavys, kuris tuo metu buvo valstybė. „Todėl viskas buvo labai paprasta, o dabar taip nėra. Jeigu jus paskirtų per atranką tarėju, kas jums mokėtų už darbą teisme? Tuo metu vyko virsmas, kai žmonių didžioji dalis jau dirbo privatininkams. Kilo klausimas – o kodėl aš turiu mokėti už tai, kad tu eini kažkur dirbti, o dirbi ne man?“ – sakė G.Kryževičius.
Anot jo, valstybės sistema į pokyčius nereagavo ir nesudarė sąlygų tarėjų institutui įsitvirtinti nepriklausojome Lietuvoje.
