EK parengtame Lietuvos vertinimo projekte nurodoma, kad šalis šiek tiek pažengė mažindama didelius mokesčius mažas pajamas gaunantiems asmenims, tačiau buvo per mažai padaryta, kad mokestinė sistema būtų paremta ekonomikos augimą skatinančiais mokesčiais. Vis dėlto pažymima, kad šalis pagerino mokesčių surinkimą.
„Nedidelė pažanga buvo padaryta kuriant šiuolaikinę pensijų reformą. Buvo imtasi priemonių, kad švietimo sistema atitiktų darbo rinkos poreikius, tačiau progresas buvo ribotas, siekiant gerinti pagrindinių įgūdžių įgijimą. Ribota pažanga buvo padaryta, gerinant sveikatos apsaugos sistemą“, – rašoma EK ataskaitos projekte.
Socialinės apsaugos ir darbo rinkos politikoje, EK teigimu, Lietuvos valdžia rengia reformas, tačiau jos dar nepriimtos, todėl progresas šioje srityje yra ribotas.
Kovojant su demografiniais iššūkiais EK atkreipia dėmesį, kad svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir veiksmingumą.
Komisija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo energijos importo, tarp iššūkių tebekelia elektros tinklų atsiejimas nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.
Vertindama Lietuvos progresą, siekiant „Europa 2020“ strategijos tikslų, EK pažymėjo, kad šalis sėkmingai mažina anglies dvideginio (CO2) išmetimą, didina atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą, efektyvina energijos šaltinių naudojimą, sprendžia kitas problemas.
Vis dėlto pažymima, kad reikėtų daugiau pastangų mažinant nedarbo lygį, didinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą transporto sektoriuje bei skatinant investicijas į tyrimus ir plėtrą.
Savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas ES valstybės narės EK turi pateikti balandžio mėnesį, o gegužę Komisija ketina pateikti naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2016–2017 metams.
