Susiklosčiusią situaciją politikai piešė labai skirtingai: vieni aiškino, kad neatšaukus ribojimų Lietuvai gresia milijoninės baudos, kiti ramino, jog nėra ko panikuoti – Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministerijų atstovams tereikia nuvykti į Briuselį ir apginti Lietuvos poziciją.
SRK pirmininkė Dangutė Mikutienė siūlė atšaukti draudimus prekiauti alumi didesnėse nei 1 litro talpose bei prekybą stipresniu nei 7,5 proc. alumi ir sidru. Tokie ribojimai buvo priimti 2011-ųjų gruodį, bet įsigaliojo tik šiais metais.
Pažeidimo procedūra nepradėta
Spaudoje skelbta, kad dėl prekybos alumi ribojimų EK esą pradėjo ikiteisminio pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Lietuvą, tad priimtas įstatymas mūsų šaliai gali atnešti nemažą baudą, minėtas jos dydis – 10 mln. eurų.
Tačiau EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas 15min.lt atsiųstame atsakyme tai paneigė. Jis pabrėžė, kad formali pažeidimo procedūra prieš Lietuvą nėra pradėta.
Atsakyme patvirtinama, kad 2012 metais Komisija buvo gavusi Lietuvos institucijų raštą, kuriame buvo pripažintas ES teisės pažeidimas ir prisiimtas įsipareigojimas pažeidimus ištaisyti.
Anot atstovo, tai nebuvo padaryta. „Šiuo metu vyksta konstruktyvus dialogas tarp EK ir Lietuvos institucijų dėl tolimesnių Lietuvos planų ir laukiama Lietuvos pozicijos“, – teigia jis.
G.Sudikas pridūrė, kad laisvos prekybos apribojimus taikanti Lietuva turėtų pagrįsti jų būtinumą ir proporcingumą.
Lietuva nepranešė Komisijai apie pakeitimus
Prekybos alumi ribojimus Briuseliui apskundusi Mažųjų alaus daryklų asociacija gavo EK raštą, kuriame teigiama, jog EK Įmonių ir pramonės šakų direktorato tarnyba konstatavo, kad dar 2011 metų gruodį priimto įstatymo nuostatos prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių – laisvam prekių judėjimui.
G.Sudiko teigimu, jei prekėms nustatomi apribojimai, tai gali riboti galimybę eksportuoti tam tikras prekes į kitas šalis arba jas importuoti.
„ES valstybės gali taikyti tokius apribojimus tik griežtai apibrėžtais pagrindais, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti visuomenės dorovę, viešąją tvarką arba visuomenės saugumą. Žmonių sveikata taip pat yra vienas šių pagrindų. Jei ES valstybė ketina taikyti apribojimus, tai pagal ES teisę ji turi apie tai pranešti EK ir pagrįsti šių apribojimų būtinumą ir proporcionalumą. EK ir ES šalys per tris mėnesiu gali pareikšti prieštaravimus pateiktam laisvą prekybą ribojančiam teisės akto projektui. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, Lietuva pagal nustatytas procedūras Komisijos neinformavo apie planuojamus pakeitimus ir nepagrindė jų būtinumo ir proporcingumą“, – teigia EK atstovas.
Jei EK pradėtų ikiteisminę procedūrą prieš Lietuvą, pagal nustatytą tvarką, ji pirmiausiai atsiųstų oficialų įspėjimą, kuriame valstybės prašytų iki nustatyto termino pateikti atsakymą.
Vėliau EK pagrįstoje nuomonėje pareikštų savo poziciją ir paragintų iki nustatyto termino ištaisyti pažeidimą.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EK vien tik savo nuožiūra sprendžia, ar pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, kreiptis į Teisingumo Teismą ir kada tai daryti.