Galutinai dėl metro statybos Lietuvoje Seimas apsispręs šį ketvirtadienį – parlamentarai balsuos, ar priimti įstatymą su prezidentės pataisymais, ar laikyti jį nepriimtu ir kaip iki šiol nereglamentuoti naujos transporto priemonės vystymo.
Jeigu Seimas prezidentės veto palaikys, metro statybų reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 metų.
Kai kurie parlamentarai sako, kad metro statybos Lietuvoje neįmanomos, nes juo miestiečiams keliauti bus brangu, statybos kainuos milijardus. Pasak konservatoriaus Dainiaus Kreivio, vieną metro kilometrą nutiesti kainuotų 250 mln. eurų.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą vetavusi prezidentė teigia, kad jis turi atitikti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisę, neturėti interpretavimo galimybių. Anot D.Grybauskaitės, įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai prieštarauja ES reguliavimui. Šalies vadovė pasiūlė nustatyti, kad metropolitenas yra atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti.
Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.
Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų.
Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.