Siūlymą dėl alkoholio masiniuose renginiuose komitetui pateikė Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija. Jam komitetas pritarė balsų dauguma.
Už tai, kad visuose masiniuose renginiuose, ne tik mugėse ir parodose, būtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15 proc., pasisakė Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, konservatoriai Kazys Starkevičius, Antanas Čepononis (posėdyje pavadavo Paulių Saudargą), Mindaugas Skritulskas ir Andrius Kupčinskas bei Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
Pritarė ir ministerija
Susilaikė Seimo „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius ir Deividas Labanavičius, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Lukas Savickas ir Laima Mogenienė.
„Prieš“ balsavo Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus.
Asociacijos siūlymą per posėdį pristatė A.Bagdonas.
„Vykstančių džiazo festivalių publika yra rafinuota ir ji nenori (arba nepageidauja) gerti silpnųjų gėrimų – alaus arba sidro. Galbūt jie mieliau išgertų vyno taurę, tačiau tokios galimybės nėra. Šiuo metu tokia galimybė yra tik parodose ir mugėse“, – dėstė jis.
Pritarimą tam, kad ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti stipresniais alkoholiniais gėrimais, išreiškė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Mes iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikrai pritariam pasiūlymui suvienodinti masinius renginius su mugėmis ir kitokiais renginiais, nes iš esmės nelabai matome skirtumo tarp Kaziuko mugės, kuri savo esme yra masinis renginys“, – teigė viceministrė Ieva Valeškaitė.
Nežino, ką daryti su prekybos laiku
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus svarstęs Ekonomikos komitetas kol kas nerado kompromiso, kuriomis savaitės dienomis ir kuriuo laiku reikėtų leisti prekiauti alkoholiu.
Svarstomi tokie siūlymai:
- suvienodinti alkoholio prekybos laiką ir leisti jo įsigyti nuo 10 val. iki 20 val. ir sekmadieniais;
- palikti esamą tvarką ir sekmadieniais alkoholiniais gėrimais leisti prekiauti tik nuo 10 val. iki 15 val.;
- leisti alkoholinių gėrimų įsigyti tik nuo 12 val. iki 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais;
- suvienodinti, bet vėlinti alkoholio prekybos laiką ir leisti juo prekiauti nuo 12 val. iki 22 val. visomis savaitės dienomis.
-
Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi konservatorių nuomonė apie alkoholio ribojimus
-
Apklausa: vyrai labiau remia alkoholio prekybos laisvinimą nei moterys
-
Seimo komitetas – prieš švelnesnius alkoholio ribojimus
-
Ekonomikos komiteto nariai: dėl alkoholio prekybos vyks karštos diskusijos
-
Tiesa ar melas? A.Bagdonas: „valstiečiams“ įvedus alkoholio ribojimus, situacija iš esmės nepasikeitė
-
Seimas imasi naminės degtinės legalizavimo
Siūlymui vienodinti prekybos alkoholiu laiką ir leisti jo įsigyti ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 20 val. prieštaravo J.Pinskus.
Pasak jo, sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadieniais, pacientų, apsilankančių traumatologijos skyriuose ir poliklinikose, skaičius sumažėjo per 10 proc.
A.Bagdonas tikino, jog ši priemonė buvo veiksminga tik iš pat pradžių – sumažėjo asmenų, kurie pirmadieniais į darbą atvykdavo neblaivūs.
Bet vėliau esą viskas stojo į senas vėžes.
„Šitas įstatymo projektas dėl tų 5 valandų nieko neišsprendė, tačiau tiek verslui, tiek vartotojams įvedė nepatogumų. Jis yra nelogiškas ir, mano nuomone, turėtų būti panaikintas, nes sekmadienis nieko nesiskiria nuo kitos savaitės dienos“, – tikino A.Bagdonas.
Mokslininkai ragina nieko nekeisti
L.Mogenienė ragino likti prie esamos tvarkos:
„Dabar visuomenė įprato, nė vienas nenutroško, nė vienam nieko blogo nenutiko. Nereikėtų grįžti ir daryti prieinamumą ir suvartojimą didesnį su visomis iš to sekančiomis priežastimis.“
Seimo konservatorius Sergejus Jovaiša siūlė vėlinti alkoholio pardavimo laiką rytais, kad mažiau žmonių darbuose pasirodytų neblaivūs.
„Tiek psichiatrai, tiek priklausomybių lygų gydytojai-specialistai, ekspertai pažymi, kad rytinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra pats pavojingiausias ir greičiau veda į priklausomybę“, – sakė jis.
Klausimą dėl alkoholio prekybos laiko ribojimų komitetas atidėjo kitam posėdžiui.
Trečiadienį Ekonomikos komitete dalyvavo ir kviestiniai svečiai. Visi jie skatino nesiimti alkoholio ribojimų švelninimo.
Lietuva dar nėra išbridusi iš didžiulių problemų alkoholio kontrolės srityje.
„Rezultatai, rodantys, kad esamos priemonės veikia, tikrai yra. Liberalizuodami alkoholio kontrolės politiką, ką dabar ir svarstote, galite sukelti neigiamas pasekmes.
Lietuva dar nėra išbridusi iš didžiulių problemų alkoholio kontrolės srityje, būtent alkoholio sukeliamos žalos srityje. Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę mes vis dar esam vieni iš paskutinių, bet per kelis metus jau nesam paskutiniai Europos Sąjungoje. Be to, alkoholio kontrolės politika, galima sakyti, gerokai prie to prisidėjo“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas.
Ribojimų nauda ekonomikai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas, priklausomybių ir psichikos sveikatos mokslininkas Jurgenas Rehmas tikino, jog Lietuvoje priimti griežtesni alkoholio kontrolės ribojimai per pastaruosius metu davė gerų rezultatų – stebimas gyvenimo trukmės ilgėjimas, ypač tarp vyrų.
Taip pat – sumažėjo mirtingumas, sergamumas ir hospitalizacijų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius.
Kita PSO atstovė – Maria Neufeld – teigė, jog Lietuva yra puikus efektyvios alkoholio kontrolės ir priemonių įgyvendinimo pavyzdys. Ji apgailestavo, jog kai kurias priemones svarstoma keisti.
„Visos tos priemonės yra geros ne tik sveikatai, jeigu sveikatos argumentų nepakanka. Jos teigiamai veikia Lietuvos ekonomiką, nes paliečia darbingo, jauno amžiaus žmones“, – dėstė PSO atstovė ir ragino sekti šiaurės šalių pavyzdžiu, kur sekmadieniais neprekiaujama alkoholiu.
Įvertinti ekonominę alkoholio vartojimo pasekmių žalą skatino ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.
„Nelabai suprantu, kodėl mes nešnekame šitame posėdyje apie ekonominius argumentus. <...> Jeigu 4 proc. nuo BVP, kurių netenkame dėl alkoholio sukeltų pasekmių, nėra didelis skaičius, manau, vertėtų padiskutuoti apie tai“, – teigė ji.
Tarpiniai tyrimų rezultatai, K.Norvainytės teigimu, rodo, jog praėjusioje Seimo kadencijoje įvesti alkoholio kontrolės draudimai veikia.
Seime svarstomomis Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis siūloma ilginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, mažinti amžiaus cenzą, nuo kurio leidžiama įsigyti, vartoti ir turėti ne stipresnius kaip 15 laipsnių alkoholinius gėrimus, švelninti alkoholio reklamą reglamentuojančias nuostatas, švelninti prekybos alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimo vietų ribojimus.
