Kelia nerimą
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėja, kad „vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas“, trečiadienį paskelbė portalas „15min.lt“. Vieno komercinio banko ekonomistas Žygimantas Mauricas baiminasi, kad auganti savivaldybių skola ateityje gali pakenkti planams įsivesti eurą, o neatsakingas skolinimasis gali sukelti nepasitikėjimą viešuoju sektoriumi – ateityje bankai paprasčiausiai gali atsisakyti teikti paskolas savivaldybėms.
Portalas „15min.lt“ taip pat cituoja Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Ričardą Malinauską, kuris pastebi, kad savivaldybių padėtis yra kritinė, tačiau pačios savivaldybės šios problemos nesprendžia. „Lieka vienas variantas, skelbti savivaldybių bankrotą ir paskelbti, kad Lietuvoje nėra savivaldos arba spręsti šį klausimą“, – aiškino R. Malinauskas.
Problemos nepastebi?
Apie Šiaulių miesto savivaldybės neatsakingai tvarkomus finansus dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė. Prieš dvi savaites miesto Taryba patvirtino strateginį trejų metų veiklos planą. Plane numatytiems prioritetiniams projektams reikės dešimčių milijonų litų, tad kasmet reikės skolintis iš banko. Savivaldybės administracija posėdžio metu demonstravo stojišką rimtį – finansinės prognozės nesudarytos, nors tai padaryti buvo privaloma, taip pat bus bandoma dalį skolų vėl parduoti bankams ir taip neviršyti skolinimosi limito, kuris kol kas nustatytas gana aukštas – negali viršyti 75 procentų biudžeto.
Bet panašu, kad problemos nemato arba nenori matyti ir dauguma Tarybos narių, kurie balsavo už netvarkingai parengtą dokumentą, nors prieš balsavimą ir išgirdo pastabas. „Skolinimosi limitą kiekvienais metais nustato Seimas, todėl su pastabomis sutinku tik iš dalies“, – posėdžio metu kalbėjo Tarybos narys Vytautas Juškus, reaguodamas į kolegos Artūro Visocko pastabas, kad Savivaldybė skolinasi neatsakingai ir skola ateityje gali viršyti dabar nustatytą limitą.
Skolą išskaidė
Redakcijos žiniomis, Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu yra skolinga šešiems komerciniams bankams ir Finansų ministerijai. Iš viso skola sudaro beveik 86 milijonus litų, tačiau ji yra išskaidyta, kad neviršytų skolinimosi limito. Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaitoje, eilutėje – finansinių įsipareigojimų vykdymas (paskolų grąžinimas), yra nurodyti tik 62 su puse milijono litų.
Biudžetinių įstaigų šildymo skola buvo parduota bankui ir dabar traktuojama kaip komunalinės paslaugos, suplakant skolą ir einamuosius mokėjimus į vieną (iš viso 18 milijonų litų). Penkių su puse milijono litų skolą už lengvatinį keleivių vežimą Savivaldybė taip pat pardavė bankui ir traktuoja tai kaip socialinę paramą. Be to, palūkanas už Savivaldybės skolas priverstos mokėti pačios bendrovės, o tai stabdo jų potencialą.
Tarybos nario A. Visocko teigimu, šios sumos yra tokia pati skola bankui ir turėtų matytis bendroje lentelėje arba kaip atskira aiški eilutė. „Savivaldybės administracija ir kiti Tarybos nariai tai mato, bet kažkodėl nieko nedaro, nors tai yra pavojinga situacija – tikroji skola tik didėja ir norima skolintis dar daugiau“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė politikas.
Tikslesnė apskaita
Šiaulių miesto savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas dar šių metų pradžioje raštu buvo atsakęs, kad Europos Komisija praėjusių metų liepos mėnesį Europos Sąjungos šalims buvo nurodžiusi, pradedant šių metų pirmuoju ketvirčiu, savivaldybių įsipareigojimus paslaugų ar prekių tiekėjo perduotus bankams pagal reikalavimo teisę perklasifikuoti į paskolą. Taip norima tiksliau apskaityti savivaldybių biudžetų deficitą ir skolas.
Šių metų pirmasis ketvirtis jau seniausiai baigėsi, prie pabaigos eina ir antrasis ketvirtis, tačiau iš turimų Savivaldybės Finansų skyriaus gegužės mėnesį siųstų atsakymų aišku, kad bankams parduotos skolos iki šiol dar nėra klasifikuotos kaip paskolos ir neatsispindi tikrojoje Savivaldybės skoloje. Tikroji skola slepiama, tad Savivaldybė gali skolintis dar daugiau.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas po to, kai minimalia balsų persvara buvo patvirtintas strateginės veiklos planas, pripažino, kad problema egzistuoja: „Savivaldybė pinigų neturi ir reikia protingai juos išleisti. Labiausiai reikia protingai išlaidas susitvarkyti.“ Tačiau kyla pagrįstų abejonių, kad tai ir liks tik žodžiais – strateginis veiklos planas patvirtintas ir galioja, tad prie jo keitimo grįžti savo noru Savivaldybė nėra įpareigota.
