Prie ežero nuo pat ryto stoviniuojantys ugniagesiai savanoriai prižiūrėjo, kad smalsuoliai neitų per arti įlūžusio ekskavatoriaus, priklausančio bendrovei „Vorupė“ – dar ir juos reikėtų gelbėti.
Ekskavatorius įlūžo dėliodamas ant ledo betoninius pontoninio tilto inkarus. Vienas toks kubas sveria apie tris tonas. Dar kelias – pats ekskavatorius. Baigiant darbą ledas pradėjo linkti ir įlūžo.
Planas lyg ir aiškus. Įmonė, kuri laimėjo konkursą pontoniniam tiltui statyti, atvarys galinga ekskavatorių ir prie jo trosais prikabins skenduolį ir kaip mat ištrauks. Žinoma, teks išlaužti apie 50 metrų gana storo ledo.
Viskas atrodo paprasta, tačiau privažiuoti prie ežero sudėtinga. Poilsio gatvės keliukas yra siauras. Gali būti, kad jis bus dar labiau sugadintas ir taps nepravažiuojamu lengviesiems automobiliams.
Neapskaičiavo žvejų išgręžtų ekečių?
Krantas taip pat gana minkštas – juk ką tik atšilo ir paleido įšalą. Tikėtina kad šis įlūžęs ekskavatorius gerokai padidins tilto statytojams išlaidas ir sumažins pelną.
Po pietų atvažiavo vilkikas ir atgabeno kelis kartus didesnį ekskavatoriaus brolį.
Vienas ugniagesys-savanoris, žvelgdamas į situaciją, ėmėsi už galvos: „Žvejai, lipdami ant ledo, privalo turėti specialias priemones. O su traktoriumi – nieko nereikia? Šiuos inkarus buvo galima pastatyti į vietą be jokio traktoriaus. Įkali atraminį stulpą būsimo tilto gale ir su trosu visus inkarus nutempi kur tik nori.
Panaši nesąmonė nutiko netoli Baisogalos. Didžiulė šiukšliavežė pasuko į sodybą pažliugusiu keliu. Pirma – būtų lengviau kelis metrus atsivežti į šiukšliadėžę. Antra – sodybose šiukšlių išvis nebūna. Įklimpo taip, jog vargu ar ištrauks greitai.“
Po pietų atvažiavo vilkikas ir atgabeno kelis kartus didesnį ekskavatoriaus brolį. „Vorupės“ savininkas nusprendė pats išgelbėti paskendusią techniką ir sėdo už didesniojo ekskavatoriaus vairo.
Tiesą sakant – jis pats vairavo ir skenduolį, kuomet įvyko nelaimė. „Vorupės“ vadovas Alfonsas Jokūbaitis jau garsėja tuo, kad visus sudėtingiausius darbus nuveikia pats – puikiai išmano ir dokumentus, ir projektus, ir techniką.
„Trūko penkių minučių“, – teigė savininkas, prieš užvesdamas galiūną su kaušu. Jo žodžiais – visi inkarai buvo išdėlioti. Beliko vieną kiek pastumti ir darbas baigtas. Tuomet ledas ir neatlaikė.
Vyras taip ir nepaaiškino, kodėl laukė paskutinės minutės ir ant ledo nevažiavo bent savaite anksčiau, kuomet ledo nebuvo paveikusi šiluma ir saulė.
Jis tik pabrėžė, jog neapskaičiavo žvejų prigręžiotų ekečių pavojaus. Per jas, anot A.Jokūbaičio, tarp ledo ir vandens susidarė oro tarpas. Dėl to ir lūžo: „Ledas lyg ir pakankamo storio – 32 centimetrai. Nieko nekaltinu. Tiesiog ne viską numačiau.“
Įmonės savininkas tuoj pat gavo barti nuo vietinio rėkyviškio Ivano Grigorjevo. Šis tikino, kad tiltą reikėjo statyti iš kažkur atlikusių vamzdžių. Savininkas tik burbtelėjo – visi jūs dabar gudrūs, aš 40 metų dirbu.
„O aš 50 metų“, – atkirto rėkyviškis, pabrėždamas, jog sunkiausia bus ant skenduolio užkabinti lyną. Taip pat priminė, kad ežeras nuolat senka, o ledai griauna krantus.
Gali būti nuostolio
A.Jokūbaitis įvažiavo į ežerą, kaušu prasklaidė ledus. Vanduo siekė pačią kabiną – toliau važiuoti pavojinga. Jam į pagalbą atskubėjo profesionalai.
Tuomet ugniagesiai ilgai pjovė beveik 40 centimetrų storio ledą. Prasidėjo lengvas sniegas ir ėmė temti.
Jauvisai vakare beliko narams užkabinti ant paskendusio ekskavatoriaus plieninius lynus. Tačiau nesisekė – lynai trūkinėjo.
Numatomas pontoninio tilto ilgis – apie 80 metrų. Pastatymo kaina – per 80 tūkst. eurų.
Rėkyvos seniūnė Eglė Šimkevičienė priminė, kad numatomas pontoninio tilto ilgis – apie 80 metrų. Pastatymo kaina – per 80 tūkst. eurų. Jos manymu, bendrovei po tokios nelaimės iš tiesų liks mažai pelno arba bus nuostolio.
Viską stebėję buriuotojai prisiminė, kad prieš keletą metų taip pat ant ledo statė tiltą, tačiau ne pontoninį. Teko nemažai darbų atlikti ant ledo.
Jie atskleidė, kad pontoniniai tiltai iš tiesų nemažai kainuoja – apie 12 metrų tiltas su visu pastatymu gali kainuoti per 15 tūkst. eurų. Dažniausiai pontoninės plokštės yra užsakomos ir vežamos iš Estijos.
Aplinkosaugininkai nepastebėjo, kad iš technikos tekėtų teršalai, todėl specialių priemonių nesiėmė. Tik akcentavo, jog bendrovei gali grėsti ne tik bauda, bet ir žalos gamtai padengimas. Ekskavatorius gana naujas, o jo mazgai gerai apsaugoti. Todėl jis nei suteršė gamtą, nei pats sugedo.
