Griežtas taupymas primena kalėjimą
Antrąją eksperimento savaitę atidžiai skaičiavau savo išlaidas, ribojau poreikius bei tikrinau kainas.
Londone tik pinigų uždirbti bei sutaupyti atvykę imigrantai dažniausiai nuomai renkasi pačius pigiausius būstus, neatsižvelgdami į gyvenimo patogumą bei gaunamą privačią erdvę. Pats pigiausias variantas vienam asmeniui Londone – vienviečio kambario nuoma.
Skelbimų portaluose išsirinkau patį pigiausią tokios nuomos variantą – 75 svarai sterlingai (102,72 euro) per savaitę. Teko įsikurti miniatiūriniame miegamajame, kuriame vietos pakako vienvietei lovai bei mažai drabužių spintai.
Kelionėms įsigijau viešojo transporto bilietą 1–3 zonoms, pasiryžusi toliau nuo centro nutolusiuose vietose keliauti autobusu (vėliau dėl to pasigailėjau).
Bene sunkiausias išbandymas taupymo savaitę buvo išsirinkti maisto septynioms dienoms, išleidžiant kuo mažiau. Viena iš galimybių buvo pirkti pigesnes, bet prastesnės kokybės mėgstamų produktų alternatyvas ir daugiau nei perpus sumažinti išlaidas. Antra – rinktis kitus, pigesnius, tačiau kokybiškus maisto produktus, pavyzdžiui, šviežias sezonines daržoves. Būtiniausių produktų krepšelį savaitei sudariau derindama abu variantus ir visiškai atsisakydama kai kurių produktų.
Minimali alga Jungtinėje Karalystėje šiuo metu siekia 260 svarų sterlingų (356,08 euro) per savaitę.
Kruopščiai ištyrusi kainas ir apsvarsčiusi savaitės valgiaraštį nusipirkau: kavos, pieno, duonos, sviesto, mėsos faršo (vietoj filė), baltos žuvies (vietoj lašišos), bulvių, morkų, pomidorų, agurkų, kiaušinių, makaronų, ryžių, pomidorų padažo, obuolių (vietoj egzotinių vaisių), aliejaus, konservuotų žirnelių, konservuotų agurkų (kainos pateikiamos lentelėje). Visa tai atsiėjo stebėtinai mažai – 25,44 svaro sterlingo (34,84 euro).
Produktų krepšelis savaitei, taupant pinigus
Kadangi nuomojamas kambarys – pigus, todėl gerokai nutolęs nuo metro stočių, kuriose galiojo mano savaitinis bilietas, iki artimiausios stoties autobusu tekdavo keliauti 20 minučių.
Pasiekti atokesnes miesto vietas taip pat reikėjo autobusu, tad kasdien kelionėms sugaišdavau papildomas dvi valandas, lyginant su įprastai kelionei skiriamu laiku. Namo grįždavau gerokai vėliau nei įprastai, tačiau, atsižvelgiant į mano nuomojamo kambario dydį, tai tapo kone privalumu.
Paskutiniąsias antrosios eksperimento savaitės dienas teko svarstyti, kaip praleisti savaitgalį nesišvaistant pinigais į kairę ir dešinę. Pramogauti Londone galima ir visiškai nemokamai, tad apsilankiau muziejuje ir parke, o vakarienei pakviečiau draugų į savo namų kiemą.
Kruopščiai skaičiuojant pragyvenimo išlaidas Londone net ir uždirbant minimalų atlyginimą per savaitę galima atsidėti taupymui bent 100 svarų sterlingų (136,95 euro).
Toks vakarėlis atsiėjo gana pigiai, mat svečiai atsinešė savo gėrimų bei užkandžių, o man tereikėjo nupirkti mėsos ir daržovių kepimui ant grilio. Taupymo savaitgalį išleidau 15 svarų sterlingų (20,54 euro) vakarėliui namuose bei pietums mieste po muziejaus. Bendros išlaidos visą savaitę griežtai taupant sudarė 153,14 svaro sterlingo (209,73 euro).
Kruopščiai skaičiuojant pragyvenimo išlaidas Londone net ir uždirbant minimalų atlyginimą per savaitę galima atsidėti taupymui bent 100 svarų sterlingų (136,95 euro).
Tiesa, tokio gyvenimo sąlygos – ne pačios geriausios. Pirmiausia, pigus kambarys, kuriame nėra vietos net pakelti į šonus abi rankas, primena kalėjimo vienutę, o apie komfortą negali būti nė kalbos.
Antra, taupant viešojo transporto bilietui, sugaištama daugybė laiko, kurį galima praleisti kur kas naudingiau. Trečia, pigiausi maisto produktai – nekokybiški ir dažnai neskanūs, o lankymąsi viešose maitinimo įstaigose taupant tenka apskritai pamiršti.
Kalbant apie išlaidas pramogoms, Londone nesunkiai galima rasti prieinamų ar visai nemokamų laisvalaikio leidimo būdų, tad tikrai nebūtina išlaidauti.
