„Lietuvos ryto“ priedas „Vartai“ rašo, kad iš konkurso pasitraukus Pietų Korėjos „Kepco“, specialistų teigimu, pasistatyti elektrinę patiems – neįmanoma užduotis, net ir surėmus pečiais su kaimynais.
„Taip, gaminti elektrą tokiu būdu tikrai yra pigiausia, tačiau tik tuo atveju, jei neskaičiuosime statybos kainos. O būtent statyba sudaro didžiąją elektros kainos dalį“, – sakė akademikas Jurgis Vilemas.
Pasaulyje laikoma, kad 70 proc. atominėje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės kainos sudaro investicijos.
Skeptiškai į elektrinės idėją žiūrintis mokslininkas siūlo pagalvoti ir apie žaliavas, atliekų saugojimą.
„Urano ištekliai sparčiai mažėja, o kaina kyla. Vyrauja nesupratimas, su kokiomis išlaidomis Lietuva susidurs, kai reikės laidoti branduolinį kurą“, – sakė Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas J.Vilemas.
Pasak akademiko, pasistatę atominę elektrinę vis tiek turėsime importuoti uraną, o šis kasmet brangsta.
Naujoje AE pagaminta elektra bet kokiu atveju bus brangesnė nei kitų šaltinių, neabejoja ir banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Teigiantiems, kad tik tokiu būdu būsime nepriklausomi nuo vienintelio tiekėjo, analitikas primena tinklus su Lenkija ir Švedija.
„Tuomet nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo“, – minėjo R.Rudzkis.
Už elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus atsakingo elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys primena, kad 2020 m. Lietuva taikysis prie bendros elektros kainos.
„Atominės elektrinės buvimas ar nebuvimas nedarys jokios įtakos bendrai regiono rinkai, kurios dalimi taps Lietuva“, – teigė V.Poderys.
