Po koronaviruso situacijos aptarimo su prezidentu surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje be prezidento vyriausiojo patarėjo bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo S.Krėpštos dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, bei du Sveikatos ekspertų tarybos nariai: profesorė Edita Sužiedėlienė ir profesorius Kęstutis Petrikonis.
Matome pozityvių ženklų
S.Krėpštos teigimu, susitikimas buvo skirtas pasirengimui Europos Vadovų Tarybos posėdžiui šį ketvirtadienį.
Susitikimo metu buvo apžvelgta epidemiologinė padėtis šalyje ir vakcinavimo procesas.
„Pozityvių ženklų matome vis daugiau ir tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos prieš dvi su puse savaitės, pasitvirtino. Galime drąsiau teigti, kad pandemijos pikas buvo pasiektas metų sandūroje ir šiuo metu situacija juda pozityvia linkme“, – teigė jis.
Tačiau papildė – svarbu, kad tos geros žinios nepakistų.
Taip pat, jo teigimu, nors spaudimas gydymo įstaigoms išlieka didelis, su kiekviena diena jis mažėja.
Pozityvių ženklų matome vis daugiau ir tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos prieš dvi su puse savaitės, pasitvirtino.
S.Krėpšta pabrėžė, kad palaipsniui būtų galima taikyti tam tikros veiklos suvaržymų mažinimą.
„Be abejo, reikia įvertinti kontekstą, kad matome naujas atmainas viruso, kurios galbūt yra pavojingesnės ir gali plisti sparčiau“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Prioritetinės grupės, kurios pirmosios galėtų pajusti suvaržymų atlaisvinimą pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje, pasak S.Krėpštos, būtų mokyklos, darželiais bei socialiai pažeidžiamos šeimos.
Sveikatos ekspertų tarybos nario profesoriaus K.Petrikonio teigimu, apie esminį epidemiologinės situacijos pagerėjimą ir galimybę atlaisvinti ribojimus kalbama vasario pabaigoje-kovo pradžioje:
„Kada ir ligoninėse bus pacientų mažiau ir sergamumas mažės iki tokių skaičių, kai galima bus tam tikrus ribojimus mažinti.“
Kolektyvinį imunitetą nori pasiekti liepos mėnesį
„Prezidentas, pasitaręs su ekspertais, mato didelį poreikį ES lygiu turėti labai aiškų tikslą, iki kada mes galime pasiekti kolektyvinį imunitetą“, – sakė S.Krėpšta.
„Ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje siūlysiu ES mastu išsikelti viešą ir aiškų vakcinavimo tikslą. Jis turi būti realus, bet kartu ambicingas – pavyzdžiui, pasiekti visuomenės imunitetą iki vasaros vidurio ar vėliausiai iki jos pabaigos. Šią Lietuvos iniciatyvą jau palaiko Latvija ir Estija.
Konkretaus tikslo iškėlimas leistų sutelkti Europos Sąjungos (ES) pastangas kaip įmanoma greičiau įsigyti pakankamą vakcinų kiekį. Tai įmanoma, nes artimiausiais mėnesiais bus registruojamos naujos vakcinos, tačiau ES privalo veikti greitai ir padidinti gamybos pajėgumus“, – feisbuko paskyroje papildė G.Nausėda.
Norint įgauti kolektyvinį imunitetą, reikia paskiepyti apie 70 proc. gyventojų. Tokiu atveju, Lietuvai reikėtų vakcinuoti apie 2 mln. žmonių, tai yra – turėti 4 mln. vakcinos dozių.
Toks tikslas, pasak ekspertų, gali būti iškeltas liepos mėnesiui. Prezidento siūlomos datos yra liepos 6 arba 15 dienos.
Pasak S.Krėpštos, norint pasiekti kolektyvinį imunitetą vasarą, skiepijimo procesus reikėtų spartinti.
Konkretaus tikslo iškėlimas leistų sutelkti Europos Sąjungos pastangas kaip įmanoma greičiau įsigyti pakankamą vakcinų kiekį.
„Viena vertus, vakcinavimo tempai nėra prasti, mes esame ES šalių penketuke pagal vakcinuotus asmenis.
Kita vertus, neturėtume varžytis su kitomis valstybėmis, bet, visų pirma, turėtume kelti tą ambicingą tikslą pasiekti visuomenės imunitetą, nes tai yra išėjimas iš krizės.
Ir jeigu tokį tikslą užsibrėžtume iki vasaros vidurio, be abejo, kalba eitų apie tai, kad vakcinavimo tempai <...> turėtų didėti penkis, šešis kartus“, – konferencijos metu sakė jis.
Siūlo įsteigti vakcinavimo koordinavimo centrą
Spaudos konferencijos metu, vakcinavimo sistemą, kaip galėtų būti skiepijami gyventojai, norint pasiekti kolektyvinį imunitetą, pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius K.Petrikonis.
Šiuo metu pirmojo skiepo jau sulaukė 1,82 proc. gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.
„Mes skaičiuojame, kad tie du milijonai galėtų būti padalinti į du tūkstančius du šimtus šeimos gydytojų apylinkių, tai faktiškai kiekvienas šeimos gydytojas turėtų užtikrinti apie tūkstančio savo pacientų skiepijimą ir tai būtų trys arba keturi mėnesiai.
Išdalinus per mėnesį, tai yra 250 arba 300 žmonių, o jeigu per 30 dienų, tai yra 10 skiepų per dieną“, – galimą vakcinavimo sistemą aiškino ekspertas.
Jo nuomone, toks tikslas yra realus, tačiau reikalinga tikslinga koordinacija ir institucijų bendradarbiavimas.
„Iki liepos vidurio paskiepyti tiek (70 proc. – 15min) populiacijos yra tikėtinai pasiekiama,“ – teigė jis. Bet tik tuo atveju, jeigu Lietuvą pasieks pakankamai vakcinų.
Todėl Sveikatos ekspertų taryba rekomendavo įkurti tarpinstitucinio vakcinavimo koordinavimo centrą, išimtinai skirtą užtikrinti sklandų vakcinavimo procesą.
Iki vasaros, eksperto teigimu, Lietuvoje tikimasi turėti 4 rūšių vakcinas.
Kaip vyktų masinis vakcinavimas, pasak K.Petrikonio, nėra visiškai aišku, dar yra neatsakytų klausimų, tačiau norima, kad pacientas turėtų glaudų ryšį su savo šeimos gydytoju ir reikiamą informaciją sužinotų iš jo.
O pačiam skiepijimui pacientas per E.sistemą galėtų būtų nukreipiamas į vieną iš skiepijimą koordinuojančių įstaigų.
Taip pat ekspertai rekomendavo sukurti kolektyvinio imuniteto stebėsenos modelį arba sistemą, kuri parodytų, kaip vakcinavimas atrodo bendrai visoje šalyje:
„Vėlgi, žinome, kad vakcinos ne 100 proc. efektyvios, galbūt kai kurie pacientai ir nebus paskiepyti pilnomis dozėmis, galbūt atsiras ir kitų problemų. Dalis žmonių jau turi imunitetą, nes yra persirgę“, – su vakcinuotų asmenų registravimu susijusias galimas problemas vardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys.
Taip pat, jis pabrėžė, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau diskutuoja apie konsultavimo skiepijimo klausimais telefono įsteigimą.
Viruso mutacijos neramina
Susitikimo su prezidentu metu taip pat kalbėta apie viruso mutacijas.
„Susiduriame su situacija, kad yra identifikuotos kelios SARS-CoV-2 viruso atmainos <...> ir iš tikrųjų jos kelia rūpestį dėl genomo mutacijų ir dėl viruso tam tikrų savybių, kurios gali pakeisti ir epidemiologinę situaciją tam tikru laipsniu.
Nes dabar, galvojant apie pirmą šių metų pusmetį, kada mes dar neturime tokio skaičiaus vakcinuotos populiacijos, kokio norėtume, ir taipogi dabar esantį griežtą karantiną, kai situacija keičiasi gana palankia linkme, vis dėlto šitų virusologinės situacijos pokyčių pamiršti negalime“, – spaudos konferencijos metu po susitikimo su prezidentu sakė Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė E.Sužėdielienė.
Todėl, jos teigimu, reikia nedelsiant patvirtinti genominių tyrimų planą, kuris užtikrintų galimų vakcinų mutacijų nustatymą Lietuvoje.
Taip pat, ekspertė pažymėjo, kad tokių tyrimų apimtys turėtų žymiai išsiplėsti.
Šitų virusologinės situacijos pokyčių pamiršti negalime.
Tik 4 savivaldybės iš 60-ies tebėra „raudonos“
LSA prezidentas M.Sinkevičius spaudos konferencijoje sakė, kad savivalda iki šiol reikšmingai prisidėjo prie pandemijos suvaldymo ir yra toliau pasiruošusi prisidėti, siekiant iki galo išsilaisvinti iš COVID-19 pančių.
„Tik keturios savivaldybės iš 60-ies yra tos raudonos, kuriose epidemija siautėja ir to atoslūgio kol kas nėra. Visa kita – likusi Lietuva, kitos savivaldybės atrodo daug geriau“, – pozityvius rodiklius nurodė jis.
Jo teigimu, norėtųsi kad paskiepytų gyventojų procentas jau dabar būtų didesnis.
Tačiau M.Sinkevičius džiaugėsi ambicingu prezidento tikslu artėjant Joninėms paskiepyti pakankamą skaičių gyventojų, kuris leistų įgyti kolektyvinį imunitetą.
Todėl, jis pažymėjo, „keliamas ambicingas iššūkis kelia klausimus, kuriuos turėtume pradėti atsakinėti dabar arba bent jau ruoštis jų atsakymui.“
Praėjusios paros COVID-19 duomenys
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 717 naujų koronaviruso atvejų. Mirė dar 18 žmonių.
Iš viso šalyje COVID-19 serga 168 708 asmenys. Pirmąja vakcinos doze nuo koronaviruso paskiepyti 50 933 žmonės, abiem dozėmis – 2460 žmonių.
Ministrų kabinetas pirmadienį su ekspertais tarėsi, kaip ir nuo kada būtų galima švelninti karantino režimą. Ministrams ekspertai teigė, kad dabar stebimas stabilus atvejų mažėjimas, tačiau tai nereiškia, kad reikia pulti atlaisvinti karantiną.
Ministrų kabinetui ekspertai pasiūlė įteisinti socialinius burbulus, bet neskubėti atšaukti judėjimo tarp savivaldybių ir paslaugų teikimo ribojimų. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, apie apribojimų pakeitimus kalbėti galima nebent nuo vasario.
Taip pat sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį sakė, kad galima prognozuoti, jog koronavirusu (COVID-19) šalyje besimptome ar lengva forma yra persirgę apie pusę milijono žmonių.
