Tokiam žingsniui sakė pritariantys 61 proc. apklaustųjų. Priešingos nuomonės laikėsi 36 proc. respondentų.
Tarp jų atsakymą „visiškai pritariu“ pasirinko 45 proc., „labiau pritariu“ – 16 proc., „labiau nepritariu“ – 10 proc., „visiškai nepritariu“ – 26 proc. apklaustųjų.
Tarp žmonių su aukštuoju išsilavinimu už ribojimus nepasiskiepijusiems pasisakė 67 proc. apklaustųjų. Tarp žmonių, per mėnesį gaunančių daugiau kaip tūkstantį eurų pajamų, rodiklis viršija 70 proc.
Atitinkamai mažesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės mano, kad nesiskiepiję žmonės neturi sulaukti didesnių ribojimų.
Sprendimai nebepriklauso nuo medikų
Profesorius Vytautas Usonis sako, kad dabar jau sprendimai priklauso ne nuo medikų ar mokslininkų, o nuo visos visuomenės.
„Aš daug kartų ir įvairiomis progomis tą sakau – medikai savo darbą jau padarė, mokslininkai savo darbą padarė, yra sukurta vakcina. Pramonininkai savo darbą padarė – ta vakcina yra pagaminta, atvežta ir guli Lietuvos sandėliuose. Ir čia jau visuomenės klausimas, kaip visuomenė tą situaciją mato ir kaip ją nori toleruoti.
Yra problema, yra instrumentas tą problemą valdyti. Taip pat yra žmonės, kurie to instrumento naudoti nenori, keldami mums visiems grėsmę. Tai čia jau ne medikų reikalas, o visuomenės“, – teigė V.Usonis.
Profesorius palyginimui pateikė savo matytą groteską „o jeigu iš tualeto išėjęs virėjas sakys, kad rankų nesiplaus, nes yra alergiškas muilui“ ar „kam laikytis higienos sąlygų maistą gaminant, nuo maisto infekcijų tik vienas kitas miršta“.
„Lygiai ta pati situacija, tai nėra mano idėjos, tik skaičiau jas, bet jos labai taiklios. Yra reikalavimai, jų privalu laikytis ir tiek“, – kalbėjo profesorius.
Medikai, mokslininkai savo darbą padarė, yra sukurta vakcina. Pramonininkai savo darbą padarė ir ta vakcina yra pagaminta, atvežta ir guli Lietuvoje sandėliuose.
Skiepai ar užsidarymas?
Visuomenė turėtų apsispręsti, kaip ji toleruos žmones, kurie ignoruoja visuomenės saugumą dėl vienų ar kitų priežasčių, tikina V.Usonis. Tad žodį turėtų tarti ir politikai, Seimo nariai, taip pat ir influenceriai – tie žmonės, kurie turi įtakos visuomenės nuomonei, atstovauja visuomenei.
„Yra labai daug įvairių apklausų. Tarkim, JAV vienos apklausos duomenimis, 60 proc. apklaustųjų pareiškė nepasitikėjimą gydytojais, jeigu jie nepasiskiepiję. Esminis momentas – visuomenės gyvenimo normų ignoravimas, tai šiandien taip turėtų būti įvardinta.
Vakcinų saugumas ir veiksmingumas yra patvirtintas. Mes turime priemonių kompleksą – ar karantinas geriau, ar skiepijimas vakcina geriau? Ar uždaryta įmonė geriau, ar paskiepyti darbuotojai? Bet pasikartosiu – tai jau nebe medikų ir mokslininkų reikalas, o visuomenės, kaip ji tai matytų“, – kalbėjo prof. V.Usonis.
Ruduo bus sudėtingas
Paklaustas, koks mūsų laukia ruduo, prof. V.Usonis buvo atviras – bus sudėtinga.
„Man kelia nerimą, kad vasarą, kai sezoninis viruso aktyvumas turėtų mažėti, tas aktyvumas yra labai didelis. Tad retorinis klausimas, kas bus gruodžio–sausio mėnesiais, kai pagal ilgamečius koronaviruso šeimos stebėjimus matome, kad lapkričio pabaigoje–gruodį prasidės aktyvumo pakilimas, o jo maksimumas bus sausį–vasarį.
Prisiminkime, kas buvo su COVID-19 praeitą žiemos sezoną. Tokia prognozė labai galima. Vėl grįžtame prie to paties – kaip mes būsime pasiruošę?
Man kelia nerimą, kad vasarą, kai sezoninis viruso aktyvumas turėtų mažėti, tas aktyvumas yra labai didelis.
Turime dvi pasiruošimo kryptis. Tai plitimo krypčių kontrolė, kas reiškia visus apribojimus – judėjimo, kontaktų, kontaktinių įmonių kaip restoranai, parduotuvės uždarymas. Kita kryptis yra skiepijimas vakcina. Trečio kelio nėra“, – teigė V.Usonis.
Kaip būsime pasiruošę, taip ir atrodysime rudenį. Jeigu neturėsime visuomenės imuniteto, tai gali tekti naudotis kita kryptimi, kaip ir buvo daroma, kol nebuvo vakcinos.
Vienintelė pernai buvusi kryptis – plitimo kelių kontrolė.
„Pernai vasarą buvo atsipalaidavimas. Šiemet irgi toks visiškas atsipalaidavimas, pažiūrėkite į Jūros šventę, kiek žmonių Palangoje, pilni pliažai, restoranai ir kavinės, kaukės niekur nepamatysi. Tai yra šios dienos realija, bet tie skaičiai, kuriuos turime dabar, kelia nerimą, kaip bus, kai virusas biologiškai bus aktyvesnis.
Rudenį turime ir norime grįžti į patalpas, norime grįžti saugiai, tai kalbėkime ir apie paauglių skiepijimą. Dabar, laimei, turime dvi vakcinas – „Pfizer“ ir „Moderna“, bet skiepijimo apimtys nėra labai didelės. Turime galvoti, kaip pasiruošime sezonui, kai grėsmė bus didesnė, negu yra dabar“, – kalbėjo prof. V.Usonis.
Šiemet irgi atsipalaidavimas, pažiūrėkite į Jūros šventę, kiek žmonių Palangoje, pilni pliažai, restoranai ir kavinės, kaukės niekur nepamatysi.
Skirstyti – klaida
Medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas įsitikinęs, jog skirstyti žmones į „mes“ ir „jie“ yra didelė klaida. To jis sako išmokęs daug metų dirbęs AIDS centre.
Jo teigimu, požiūris – vienam pyragas, kitam bizūnas – prie gero neprives.
„Darbas su AIDS problema ir mane, ir visą pasaulį išmokė, kad didelė klaida skirstyt žmones į „mes“ ir „jie“, ir nesvarbu apie ką kalbama – ar narkotikų vartojimą, ar lytinę orientaciją, ar apie pabėgėlius ir imigrantus, vietinius, lietuvius ir rusakalbius, ar apie sergančius viena, ar kita liga, ne tik apie COVID – tai yra visgi netoliaregiška.
Kai kam gali atrodyt, kad galime pasiekt teigiamų rezultatų, bet tai trumpalaikėje perspektyvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje skirstymas į „mes“ ir „jie“ yra aklavietė“, – sako S.Čaplinskas.
Jo teigimu, šis susipriešinimas Lietuvoje yra be galo pavojingas.
„Vien tiktai draudimais ir kontrole mes tikrai norimo rezultato nepasieksime. Dabar „nuimam derlių“ to, kas buvo pasėta anos valdžios – t. y. atsakas į pandemiją nuėjo draudimų ir kontrolės, o ne stebėsenos ir dialogo keliu“, – kalbėjo buvęs Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas.
Vien tiktai draudimais ir kontrole mes tikrai norimo rezultato nepasieksime.
Pasaulio sveikatos organizacijai pabrėžiant, jog kartu su COVID-19 prasidėjo gyvenimas naujoje realybėje, pasak S.Čaplinsko, tai reiškia gyvenimą su virusu, kuris plinta per kvėpavimo takus ir daliai visuomenės, senjorams, sergantiems chroninėmis ligomis, yra ypač pavojingas, o grėsmės dar labiau auga uždarose patalpose.
Tam tikrose veiklose privalu skiepytis
„Logiška pradėt galvot, kad tam tikros veiklos būtų teikiamos, kai žmonės yra maksimaliai saugūs ir žino, kad teikdami paslaugą neužkrės, – kalbėjo S.Čaplinskas.
– Logiškai galvojant, negalima leisti rizikuoti, kad gydytojas, slaugytoja arba socialinė darbuotoja teiktų paslaugas senjorams, ypač turintiems chroninių ligų, be to, būtų neaiškus žmogaus imuniteto statusas. Jau anksčiau sakėme – reikia testuot dėl PGR ir antigenų, o dabar, kai yra skiepų galimybė, vienareikšmiškai – reikia, kad būtų pasiskiepiję, reikia žiūrėti, ar susiformavo imunitetas.
Taip pat kalbama apie darželių ar mokyklų personalą – vaikai turi eiti į ugdymo įstaigas, distancinis mokymas – tik išimtis, jei būtų protrūkis. Logiška, kad išties žmonės taip pat turėtų būti įgiję imunitetą arba tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti atliekami PGR ir antigenų testai.“
Jo teigimu, atsižvelgiant į veiklos specifiką, galimos įvairios priemonės. Tarkime, kino teatrai, kavinės ar restoranai ant durų galėtų skelbti informaciją, ar yra ir kokia ventiliacija, ar personalas pasiskiepijęs.
Gal nėra reikalo versti pasiskiepyti, bet kad žmonės žinotų ateidami, kad šitam kino teatre ar kavinėje darbuotojai tikrinami arba pasiskiepiję.
„Gal nėra reikalo versti pasiskiepyti, bet kad žmonės žinotų ateidami, kad šitam kino teatre ar kavinėj yra tokia ventiliacija, taikomos prevencinės priemonės – darbuotojai tikrinami arba pasiskiepiję.
Kitos, ne medicininės prevencinės priemonės nedingo – ir toliau būtinos, tai teisingas kaukių naudojimas, vėdinimas, atstumo laikymasis. Aiškiai įrodyta, kad, deja, jei nesusiformavo stiprus imunitetas, net ir pasiskiepiję gali užsikrėsti delta atmaina ir ją platinti taip pat efektyviai, kaip ir nepasiskiepiję“, – sakė S.Čaplinskas.
Anot S.Čaplinsko, kad visuomenė elgtųsi vienaip ar kitaip, turi būti motyvacija, nes nepadės nei pyragai, nei bizūnai.
