Šįkart laidoje „15/15“ – viešųjų ryšių ekspertai Linas Kontrimas ir Arijus Katauskas bei Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
– Ministras A.Dulkys vasarą pats sakė, kad pinigai ir skiepai kartu neina, reikia žmonių sąmoningumo ir kitaip juos skatinti. Dabar, panašu, jis apie SADM pasiūlytą projektą net nežinojo, jam pasakė žurnalistai, tad negalėjo to komentuoti.
Siūlau Vyriausybę matyti, kaip kokiame nors Vilniaus biure dirbantį kolektyvą. Kaip jūs, Linai, matote tą kolektyvą, kokioje situacijoje, aplinkoje ir kokios nuotaikos jis yra?
– Nemėgstu aš tokių galbūt skandalingų pasisakymų, bet situacija yra skandalinga. Jeigu operacijų vadovas, kuris iš principo prižiūri visą pandemijos valdymą ir Vyriausybėje turėtų būti vienas iš pirmų smuikininkų šito orkestro, deja, nežino, kas yra siūloma, tai apie ką tai signalizuoja?
Kad arba mes esame skylėje, kurioje nežinia kas, kada ir kaip priima sprendimus, iškiša ministrą paaiškinti dalykus, kurių jis pats dar negali žinoti, arba dar nedrįstama pasakyti, kad su visu tuo pandemijos valdymu yra totalus krachas.
Visais atvejais tai, ką aš dabar sakau, skamba negatyviai. Bet negatyviai skamba tik todėl, kad tie žmonės, kurie gali prisiimti asmeninę atsakomybę, jos neprisiima. Jeigu jie tai padarytų iš karto, net ir mano tekstas taptų pozityviu.
O žinot kodėl, ogi dėl vienos paprastos priežasties – krizės atvejais nėra niekam lengva. Ir padaryti klaidą gali visi, svarbiausia, kad klaidą padariusio žmogaus žmonės nevalkiotų po aikštę ir neaiškintų, kad tai yra kažkoks meno kūrinys.
Mano galva, šiuo atveju tai yra pagrindinis asmuo – premjerė, nes ji yra viso ministrų kabineto dirigentė.
– Kas šiuo atveju padarė klaidą?
– Mano galva, šiuo atveju tai yra pagrindinis asmuo – premjerė, nes ji yra viso ministrų kabineto dirigentė. Ir jeigu vienas ministras siūlo sprendimą, o kitas, kuris yra pagal jų pačių patvirtintą tvarką, atsakingas už pandemijos valdymą, to nežino, tai kažkas, gerbiamieji, yra negerai.
Ir jūs pati, pavyzdžiui, dirbdama redakcijoje, ir mes su Arijumi dirbdami įmonėse, jeigu kažkas pradėtų veikti be mūsų žinios, nežinant generalinės linijos, tai arba mes nebūtume truputį keistoje situacijoje, arba nereikėtų pripažinti, kad mes nevaldome situacijos.
Tai va štai yra dabar tokia situacija, kad reikėtų premjerės paklausti, kas Vyriausybę iš principo valdo? Ar tai vis dėlto yra partija, kurios pirmininkas yra jos dabar pavaldinys, ar ji yra už viską atsakinga.
– Arijau, jūsų noriu paklausti, ar situacija, jūsų akimis, išties yra tokia skandalinga?
– Šita situacija nėra nauja. Jei pasižiūrėtume atgal, pasibaigus medaus mėnesiui, kurį mes davėme šiai Vyriausybei prieš metus įsivažiuoti, pirmas man labai aiškus signalas buvo, kad nėra visiškai komunikuojama ne tik pandemijos valdymo, bet ir kitais klausimais, kai viešojoje erdvėje pasipylė būsimi sprendimai. Pristatydavo tai vienas, tai kitas, tai trečias ministras. Ir paskui atšaukia arba nepatvirtina Vyriausybės posėdžiuose.
Antras dalykas – kai mes pamatėme pirmąsias skiepų dozes, atvežtas į Lietuvą, ir kas buvo daroma su visa komunikacija. Ir tada jau buvo akivaizdu, kad kiekviena ministerija, kiekviena partija, kuri sudaro valdančiąją daugumą, jų deleguoti ministrai iš tikrųjų vykdo savo komunikaciją ir, jeigu yra galimybė atsakyti į klausimus, pateikti informaciją, kuri dar nėra patvirtinta, suderinta, jie buvo visada pirmieji.
Tebuvo laiko klausimas, kada leptels kažkas kažką tokio, ko nežinos premjerė ar operacijų vadovas. Aš nesu tikras, ar tikrai operacijų vadovas nežinojo tokio sprendimo, nes tokį sprendimą paruošti net ir kitoje ministerijoje užtrunka šiek tiek laiko.
Tebuvo laiko klausimas, kada leptels kažkas kažką tokio, ko nežinos premjerė ar operacijų vadovas.
Jeigu nežinojo, vadinasi, ne tai, kad nėra bendro darbo, o ministras yra atkirstas nuo komunikacijos arba visi veikia atskirai. Galbūt mes turėtume kalbėti apie tai, kad tai nėra Vyriausybė, tai yra atskirų ministerijų derinys, kuris veikia pats savaime. Duok Dieve, sutaps tikslai.
– Linai, jūs šypsotės?
– Taip, nes tai, ką dabar sakė, tai iš principo iliustruoja, jeigu žiūrėtume dabar išjungę garsą Vyriausybės posėdžius. Tai Arijus įvardijo, ką mes matome, kas čia yra per juokų spektaklis?
Mes turime Vyriausybę, kuriai diriguoja griežtu balsu kalbanti premjerė, kuri iš principo nežinia, ar prisiima visas atsakomybes, ir, pasakysiu dar daugiau, man pradeda nuoširdžiai būti gaila ministro A.Dulkio.
Aš ir šiandien dar manau, kad jis yra labai geras administracinių dalykų sprendėjas, bet kai jis pakliuvo į politikų žaidimą, jis vargšas, jaučiu, nebesusigaudo, kaip jį išmaudė. Ir dabar jisai negali niekaip kitaip, kaip tiktai ramiu tonu, bet su beviltišku žvilgsniu reaguoti į klausimus apie dalykus, kurių jis nežino.
Na ir va, o mes su jumis žiūrime šitą spektaklį, jis yra nebe komedija, o yra tragikomedija. Pesimistai sakytų, kad čia jau yra „Amen“, bet mes nesame pesimistai. Mes norėtume pasakyti taip optimistiškai žvelgiant, Vyriausybė turėtų pasakyti: žinote, mes tiek esame įsitempę, pridarėme, kliurkų, leiskite mums susikaupti ir mes pradėsime vėl iš naujo.
Aš dar manau, kad A.Dulkys yra geras administracinių dalykų sprendėjas, bet kai jis pakliuvo į politikų žaidimą, jis nebesusigaudo, kaip jį išmaudė.
Jau metai praeina, buvo iš tikrųjų nesaldu. Aš manau, kad pakliūti į tą dvigubą apsišaudymą, kai yra pabėgėliai ir pandemija, daug kas nenorėtų. Ir manau, kad tada žmonės sureaguotų visai pozityviai. Bet ką mes matome – rimtu veidu yra aiškinama, kad jie valdo situaciją.
Bet, žiūrėkite, operacijų vadovų sprendimų nuo pernai metų kovo yra tūkstantis. Tai yra kiekvienai dienai po kelis pakeitimus. Ir tų pakeitimų reikia mums su jumis laikytis. Aš manau, kad niekas nebesusigaudo, kas darosi. Tai štai tokia turime situaciją. Dėl to šypsausi ir šypsausi, deja, liūdnokai, nes mums tenka viską patirti savo kailiu.
– Linai, dar kalbant apie aktualijas – 100 eurų senjorams, kad eitų skiepytis arba jeigu yra pasiskiepiję. Kaip jūs apskritai vertinate tokį siūlymą?
– Žinot, kai ne laiku ir ne vietoje pasiūlai gerą sprendimą, tai jis iškart tampa blogas. Tai čia dabar, kai jau yra traukinys nuvažiavęs, siūlyti ir mojuoti 100 eurų, kai kiti jau žengė žingsnius, tai yra nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu.
Ir kitas dalykas, kad emociškai tai dar labiau suerzins visuomenę. Taip kad aš galvoju, jog, nepaisant to, kad bandys visi įrodinėti, kokį gerą pasiūlymą dabar jie priėmė, aš manau, kad tai yra visuomenę sukiršinantis sprendimas ir pavėluotas.
Dėl to jį reikia susikišti atgal į kojinę ir palaikyti iki kitų rinkimų. O dabar reikia važinėtis ir įrodinėti. Tai yra tai, ko nedarė šita Vyriausybė, aš jau, man atrodo, kartoju kokį 16-ąjį kartą – jie dirbti turi ne sėdėdami ministerijoje, o važinėdami po gatves ir kaimelius nuo durų iki durų.
Lietuvoje yra krizė, o politikai yra išrinkti ne ant fotelių pasisėdėti, o dirbti su žmonėmis. Tai būtų didesnė nauda.
Dabar pažiūrėkite, mes matėme premjerę vieną kartą išvažiavusią keliolika kilometrų į Vilniaus apskritį, patupėjusią šalia pagyvenusios moters.
Aš manau, kad ir jai nesaldu, bet šitoje vietoje reikia keisti elgesio paradigmą. Ir viskas, ir man atrodo išvažiuos. Jie dar turi 3 metus ir mes, kaip valstybė, beje, taip pat negalime sakyti velniop visus. Ne, man atrodo, kad visaip kaip reikia patarti ir padėti, tai mano patarimas yra šitai Vyriausybei – nustoti įsivaizduoti, kad čia visur visi juos puola.
Niekas nepuola, tiesiog nori iš jų ramumo ir vienos aiškios krypties. Reikia susiplanuoti darbus, pasėdėti savaitę užsidarius su visu ministrų kabinetu, sukurti normalų planą ir įgyvendinti jį nuosekliai. Ir bent mėnesį nepriiminėti kas savaitę arba kasdien po 5 pakeitimus. Pamatysite, rezultatai ateis.
– Arijau, ar Vyriausybėje turėtų šioje situacijoje kas nors būti atleistas?
– Galvų kirtimas taikomas tada, kai norima nunulinti situaciją, kai reikia išlošti vėl iš naujo laiko, padaryti tam tikrus pokyčius po kokios nors krizinės situacijos.
Ir šitoje vietoje kam kirsti galvą ir už ką kirsti? Už tai, kad blogai valdoma pandemija? Ne vienas ministras kaltas.
Atsiminkime, buvo situacija su Švietimo ir mokslo ministerija ir mokytojais. Nušalino ministrę, paskyrė kitą, jisai sako – duokite man laiko, aš viską išspręsiu. Ir mes iš karto visi atsitraukėme ir laukėme keletą savaičių. Pasižiūrėkime, kokius ir kokių veiksmų imasi, juo labiau tas naujas žmogus atėjęs gali pasakyti, čia ne mano problema. < … >
Ir šitoje vietoje kam kirsti galvą ir už ką kirsti? Už tai, kad blogai valdoma pandemija? Ne vienas ministras kaltas. Ir dabar šitie įvykiai su tuo, kad ministras nežino, ką siūlo kita Vyriausybės atstovė, na, ir tai rodo, kad ne ministro tai yra problema. Ar keisti Vyriausybė? Tikrai ne. < … >
Ir jiems nėra lengva, bet kartu dabar galbūt svarbiausias dalykas būtų perkrauti. Ir aš čia irgi, kaip Linas sako, 16 kartą, bet pakartosiu, jeigu dabar nebus suprasta, kokia yra svarbi valstybės komunikacija su visuomene, tada aš neįsivaizduoju, koks turėtų būti įvykis, kad žmonės, dirbantys su komunikacija, pagaliau gaus galimybę iš tikrųjų būti išgirsti toje Vyriausybėje ir kitose institucijose.
– Pone Grasilda, ar pinigai paskatins pagyvenusius žmones skiepytis nuo COVID-19?
– Labai abejoju. Su pagyvenusiais žmonėms reikia kalbėti ne šiandien ir ne vakar, o reikėjo labai seniai. Bendrauti, kalbėtis su seniūnijomis.
Didžiuosiuose miestuose tai čia nėra problemų. Bet kaimo vietovėse, tolimuose rajonuose, tai problema, nes kai kas neturi televizoriaus ir interneto, tai klauso, ką kaimynai pasako, tas ir tinka
Bet jau šitie 100 eurų... Žinoma, kurie žmonės visiškai mažą pensiją gauna, tai tuo kartu tiek užteks. O kodėl 100 eurų duodama tik tiems, kurie eis skiepytis, o tie, kurie pasiskiepijo? Tai čia labai panašu į kyšį, aš kitaip pasakyti negaliu.
Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
