Koronaviruso egzistavimą neigiančių žmonių Lietuvoje yra, o kai kurie jų net ir akis į akį susidūrę su realybe jos nepripažįsta, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas Mažvydas Kunevičius, karantino metu konsultavęs Sveikatos apsaugos ministeriją (SMA) dezinformacijos klausimais.
Ignoravimas ir nekreipimas dėmesio socialiniuose tinkluose yra geras aspektas.
Anot jo, tyčia dezinformaciją apie COVID-19 skleidžiančių asmenų tikslas – sudaryti įspūdį, kad panašiai galvoja didžioji dalis visuomenės. Geriausia to iliustracija yra komentarai feisbuke.
„Pirmi 20–30 komentarų būna itin neigiami, o iš to ir susidarome įspūdį, kad visa visuomenė būtent tuo ir tiki arba toks yra mūsų visuomenės požiūris“, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) organizuotoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“ kalbėjo M.Kunevičius.
Tuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė teigė, kad koronavirusą neigiančių asmenų skaičius mūsų šalyje turėtų būti nedidelis, nes mūsų šalies išsilavinimo lygis Europoje vienas geriausių.
Vis dėlto realybė kiek kitokia, o COVID-19 egzistavimą neigiančių žmonių pasitaiko visuose visuomenės sluoksniuose, pavyzdžiui, gamtos mokslų studentų gretose.
„Tiesa, kai kurie iš mano paskaitose buvusių studentų ilgainiui pakeitė nuomonę, tačiau negali eiti kiekvienam ir skaityti paskaitų“, – sakė L.Kalinienė.
Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, biochemikas ir biofizikas Daumantas Matulis sakė manantis, kad sąmokslo teorijos visuomenėje stiprėja todėl, kad žmonės gyvena uždaruose burbuluose.
„Jei kas nors man pasako, kad tikrai to viruso nėra, paklausiu kito ir irgi tą patį pasako. Ir aš negalvoju, kad bendrauju tik su ta nedidele grupele, aš tampu pažeidžiamas. Jei nepasidomėsiu daugiau [...] liksiu apribotas“, – sakė profesorius.
L.Kalinienės teigimu, tyrimai rodo, kad faktinė informacija gali paveikti tik, pavyzdžiui, vakcinų nauda abejojantį žmogų, tačiau įsitikinusio žmogaus nuomonės pakeisti beveik neįmanoma.
M.Kunevičius nebuvo toks kategoriškas ir pastebėjo, kad suabejoti savo teisumu skatina tikslingai užduodami klausimai. Pavyzdžiui, prašant argumentuoti įsitikinimus ir ieškant gilesnių vienos ar kitos nuostatos priežasčių.
Meškos paslauga iš žiniasklaidos
Kariuomenės atstovas pastebi, kad žibalo į sąmokslo teorijas kaitinančią ugnį kartais šliūkšteli ir žiniasklaida. Pavyzdžiui, ignoruojant faktą, kad dalis žmonių skaito tik publikacijų antraštes.
M.Kunevičius pateikė pavyzdį, kuomet neįvardintame naujienų portale antraštė skelbė, kad COVID-19 vakcinos tyrimo metu mirė savanoris, kuriam buvo suleista bandomoji vakcina. Tuo metu tekste pažymima, kad nėra aišku, ar mirties priežastis buvo vakcina, nes pats asmuo – medikas, dirbęs su koronaviruso pacientais.
„Pati antraštė labai provokuoja ir to tikrai nereikėtų daryti iš tikrųjų“, – teigė M.Kunevičius.
Yra kryptingas ir gerai paruoštas tinklas su šimtais tūkstančių darbuotojų ir jie žiūri, kurie žmonės yra pažeidžiami ir kaip juos patraukti.
Konferenciją moderavęs žurnalistas Aurimas Perednis pastebėjo, kad dažniausiai žiniasklaidai antraščių išradinėti nereikia, nes tai už ją padaro skelbiantys melagingą informaciją socialiniuose tinkluose.
Profesorius D.Matulis atkreipė dėmesį, kad yra didžiulis skirtumas tarp žmonių, reaguojančių į vieną ar kitą informaciją, bei atvejų, kuomet tyčia kuriama klaidinanti medžiaga.
„Yra kryptingas ir gerai paruoštas tinklas su šimtais tūkstančių darbuotojų ir jie žiūri, kurie žmonės yra pažeidžiami ir kaip juos patraukti“, – įžvalgomis dalijosi D.Matulis.
M.Kunevičius antrino profesoriui, teigdamas, kad mūsų šalies kariuomenė koordinuotiems dezinformacijos atvejams skiria daugiausia dėmesio.
Tačiau, ekspertų teigimu, čia ir slypi didžiausia su COVID-19 neigimu susijusi problema – šioje grupėje yra tiek pavieniai žmonės, tiek ir rengiantys koordinuotas informacines atakas, o atskirti, kas yra kas – itin sudėtinga.
Ignoruoti – verta
Nors diskusijos su priešiškai nusiteikusiais pašnekovais – sudėtingos, L.Kalinienė sakė kartais tyčia įsivelianti į pokalbį, kurio metu siekia parodyti žmogui, jog įsitikinimai dėl COVID-19 nėra teisingi.
„Prašau šaltinių, kad pateiktų nuorodas. Prašau, kad argumentuotų skaičiais ir tyrimais. Tačiau tada žmogus tiesiog užtyla“, – sakė VU GMC virusologė.
Nors kalbėtis su manančiais kitaip reikia, veltis į diskusijas socialiniuose tinkluose – Sizifo darbas. Pasak M.Kunevičiaus, apsikeitimą komentarais socialiniuose tinkluose sudėtinga išvis laikyti diskusija.
Prašau, kad argumentuotų skaičiais ir tyrimais. Tačiau tada žmogus tiesiog užtyla.
„Retai žinome, su kuo diskutuojame, o tariamas asmuo gali būti kompiuterinė programa. Iš viso geriausia nesivelti. Vienas pagrindinių dezinformacijos skleidėjų tikslų – išprovokuoti emociją, diskusiją. Todėl geriausias priešnuodis – nesivelti“, – teigė M.Kunevičius.
Kariuomenės atstovo vertinimu, diskusijos socialiniuose tinkluose primena sniego gniūžtę. Vienas įsitraukęs asmuo įtraukia ir kitus, todėl siekiantiems išprovokuoti nesutarimą tai padaryti nėra sudėtinga.
„Ignoravimas ir nekreipimas dėmesio socialiniuose tinkluose yra geras aspektas“, – pastebėjo M.Kunevičius.
Pasak jo, apmaudu, kad žmonės itin aktyvūs socialiniuose tinkluose, tačiau išvysti atvejų, kuomet gatvėje sudrausminami žmonės, pavyzdžiui, nedėvintys kaukės – neteko.
Konferencijos dalyviai kalbėjo, kad trūksta koordinuotos komunikacijos prieš sąmokslo teorijas, kurios dažniausiai suręstos ant itin trapių pamatų.
Nėra sidabrinės kulkos
Klaidinančios informacijos sklaida – visuomeninis reiškinys, todėl išspręsti problemos paprastai nepavyks. Pasak M.Kunevičiaus, šūsnis faktų ir patikrintos informacijos ne visada pasiekia tikslinę auditoriją.
„Tačiau jeigu turime didžiulį dezinformacijos srautą, laimi tas, kas šaukia garsiausiai. Todėl mums reikia veikti tokiu pat tempu, kaip ir skleidžiantys neigiamą informaciją“, – sakė kariuomenės atstovas.
L.Kalinienė ragino atkreipti dėmesį į švietimą ir jaunus žmones supažindinti su dezinformacija ar informaciniais karais. Esą tai vienintelis būdas suformuoti visaverčius, gebančius savo galva galvoti žmones.
Į kiekvieną klausimą atsakyti yra sudėtinga ir kainuoja laiko bei pinigų. O pasakyti fantaziją trunka sekundę.
Pasak D.Matulio problema slypi mokslinio tyrimo procese, kuris yra sudėtingas. Todėl patikimai informacijai pateikti reikia metų metus trunkančių tyrimų, o niekuo negrįstą pramaną galima paskleisti per kelias sekundes.
„Žinios yra pasiekiamos labai sunkiai. [...] Kiekvieną klausimą atsakyti yra sudėtinga ir kainuoja laiko bei pinigų. O pasakyti fantaziją trunka sekundę“, – sakė profesorius.
Anot jo, dabartinė situacija grūdina žmones, todėl reikia turėti stiprybės ir tikėti, kad ateityje bus geriau.
Dar vienas „rekordas“
Ketvirtadienį SAM pranešė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 424 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso šalyje patvirtinti 8663 COVID-19 atvejai. 3773 žmonės pasveiko nuo ligos, o 4727 – serga. Izoliuotis šiuo metu turi 31 575 asmenys.
Pranešus dar apie 5 mirtis nuo COVID-19, bendras pandemiją sukėlusios ligos aukų skaičius Lietuvoje išaugo iki 125.
SAM duomenimis, Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 239 žmonės, 18 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 88 pacientai, dar septyniems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį teigė, kad koronaviruso ligoniams skirtos lovos greitai užsipildys ir nereikės laukti kelių savaičių.
Pasak ministro, 10,5 tūkst. lovų iš 17 tūkst. esančių lovų Lietuvos gydymo įstaigose yra užimta. Reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė: 374 iš 657 esamų. Iš 593 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 186, iš 6,2 tūkst. lovų su deguonimi užimtos 1,9 tūkst.
„Bendrai vertinant sistema nėra perkrauta. Užpildome infekcinių ligų skyrius, tačiau juos reikės guldyti į kitus skyrius, tai reikš, kad mažės planinių paslaugų skaičius“, – kalbėjo jis.
Užpildome infekcinių ligų skyrius, tačiau juos reikės guldyti į kitus skyrius, tai reikš, kad mažės planinių paslaugų skaičius.
Anot jo, planinių paslaugų stabdymo neplanuojama, tačiau jei virusas plis gydymo įstaigose, iššūkiu gali tapti galimybės pasirūpinti ligoniais, nes teks uždaryti įstaigų skyrius.
Patikimi šaltiniai
Pandemijos metu patariama nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. 15min akylai stebi informacinę erdvę, o mūsų tikrinamą informacija galima rasti – čia.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
